gentis

viskas, ką turiu dabar - ilgas rezultato laukimas. viskas, ką turiu dabar - canon grojimas.viskas, ko neturiu - prakeiktas ozono sluoksnis, kuris mane gali sukirsti per anglų įsakaitą. mes triušyje. mes galvojame kad esam protingi, nors greičiausiai neskaičiuojam tik žvaigždžių ir vyno butelių. ir cigarečių. nes ko gi tai verta. tuoj viskas pasikeis. o aš nušoksiu irgi tuoj. rudenėja, rudenėja, lapai žali, ir tai baisu. iškiščiau galvą iš po žemės, ir gal būčiau nebloga gėlė melsvu koteliu. ir būčiau neblogas ozono sluoksnis. kai kurie asmenys leidžiasi jį į veną. apspangę nuo gyvenimo šikniai ir padugnės. gal ir aš ledžiuos. niekaip neprisimenu. got no friends, got no lover got no end ar gali būti daug pabaigų? manau, kad gali. juk įdomiausia gyvent pabaigoj. turėti kilpą. patempti gumą. pakankinti. viskas dėl įdomumo. juk į kiekvieną lėkštą ir anglišką meilės dainą vietoj žodžio baby įdėjus Jesus gautumėm neblogą krikščionišką giesmę. jam nepatinka krikščioniškos gi...

" - Liuji, tegul tavo klientas pamąsto dar apie kai ką. Visi karai, visos kančios ir skausmas, ištikę pasaulį per daugybę amžių prieš jo gimimą, prieš jo gyvenimą, - kiek visa tai jam rūpi?   - Nė kiek.   - Tuomet kodėl gi jam turėtų rūpėti kažkas po jo gyvenimo? tai netrikdomas miegas. Vienintelis skirtumas, kad jis nebeatsibus". kartais jaučiu, jog imu mylėti patį Hanibalą. kartais į galvą peršasi mintis, kad knygų veikėjų iš tikrųjų jausti neįmanoma. tada paklausiu savęs, ar galiu. ar galiu? ne. negaliu.

o tą naktį reikėjo rašyti. visada reikia rašyti naktį jei tik to norisi. o nerašiau. dar ne ketvirtadienis, o dievai jau čia. ir ką? ir tik tai, kad saulė leidžias. ir tik tai, kad jau nesugebu net į laišką atsakymo sudėt. nei kaulais, nei grimasom. tik sunku kažkaip. tik kartais gelia. mano laivas išplaukia jau šiąnakt. prašau, nelydėkit, nereikia. p.s. ir prisiminus, juk sėdėta ten, pačiam vidury. akių nenuleista. sapnuota. "turi prašyti jų mandagumo" maldauti, ne prašyti siekti, dirbti, jauvėl dirbti kad prašyt lengvėtų