gentis

viskas, ką turiu dabar - ilgas rezultato laukimas. viskas, ką turiu dabar - canon grojimas.viskas, ko neturiu - prakeiktas ozono sluoksnis, kuris mane gali sukirsti per anglų įsakaitą. mes triušyje. mes galvojame kad esam protingi, nors greičiausiai neskaičiuojam tik žvaigždžių ir vyno butelių. ir cigarečių. nes ko gi tai verta. tuoj viskas pasikeis. o aš nušoksiu irgi tuoj. rudenėja, rudenėja, lapai žali, ir tai baisu. iškiščiau galvą iš po žemės, ir gal būčiau nebloga gėlė melsvu koteliu. ir būčiau neblogas ozono sluoksnis. kai kurie asmenys leidžiasi jį į veną. apspangę nuo gyvenimo šikniai ir padugnės. gal ir aš ledžiuos. niekaip neprisimenu. got no friends, got no lover got no end ar gali būti daug pabaigų? manau, kad gali. juk įdomiausia gyvent pabaigoj. turėti kilpą. patempti gumą. pakankinti. viskas dėl įdomumo. juk į kiekvieną lėkštą ir anglišką meilės dainą vietoj žodžio baby įdėjus Jesus gautumėm neblogą krikščionišką giesmę. jam nepatinka krikščioniškos gi...

matyt virš visko tesugebu mintyse vadinti save jauna kekštyte , groti "nemigą" , neištraukti aukštų natų, norėti aplelsinų. nesibaigiančių apelsinų. skrajojančių virš mano fantasmagoriškų arklių. apelsinų. Zyle, nes 31 - ąją aš pas tave. jau su visam. nes nebegaliu gerti arbatos. vemsiu. nes dabar kiekviena naktis, kiekvienas žvilgsnis iš netyčių - more than words. juk būtų tiesiog lengviau, ar ne? tiesiog lengviau išgirsti tai iš paties tavęs, nei iš to kuris žino, ką kalbi būdamas girtas. o gal ir ne lengviau. ne. ne lengviau. gera glostyti vyro plaukus šiltoj lempos šviesoj. gera tiesiog sėdėt ant grindų su ta pačia arbata, atsiduodančia melionais. paklaust nepaklausiamo. ar tik ne per daug...? gal. aš juk jau žinau. Poseidone, žinau. juk visad žinojau. tad, po galais, . . . . . ?

gera sulaukti keisto žmogaus. sningant. pustant. vien tam, kad jis paduotų tau apelsiną ir valandą pavaikštinėtų jau išmindytom gatvėm.