augalai. jie tąsūs ir standūs. jų liauni, greito maisto nesugadinti kūnai greitai apsitraukia žalia mėsa. tokiu metų laiku jie kimba prie rankų. auga rankose. iš rankų. mažos, miniatiūrinės, žieduose telpančios gyvybės formos. prasmės buvimas beprasmiškoje kasdienybėje, ją įprasminančių žmonių neprasmingose mintyse lengvai suprantamas ir egzistenciškai beprasmis. prasmės vieta lentynoje, prasmės vieta plačiajai publikai beprasmėje prasmės sąvokoje. nes kiekvienas darbas, kurio prasmę nusakome žodžiu "beprasmiška", ir yra viso to beprasmiško darbo prasmė - prasmės tame darbe nebuvimas, kitaip tariant, jo beprasmiškumas. tad ir ieškoti prasmės nebūnant beprasmiškoje kasdienybėje, netikslinga, beprasmiška. žinoma, niekas nesuka savo beprasmiškai ant kaklo pritvirtintos galvos, prasminga ta kasdienybė ar ne. mano nuomone, ji net labai prasminga. tai veda prie išvados, jog prasmė priklauso nuo esminio, universaliojo prasmės prasmėje buvimo, egzistavimo bei suvokimo. beprasmybė...
Pranešimai
šypsausi ir žvelgiu pro menamą langą į žmogų. ir, - ak ak ak ak - skamba keista muzika. ir aš šypsausi ir rezgu tinklus apie ateitį. apie tai, kaip kiekvieną sekmadienį lyjant grosime prie eifelio bokšto nuvarvėjusiu grimu. apie tai, jog mūsų namas turės langines ir jo viduje sklandys šiltas vėjas, perpučiantis sielas. apačioje bus kepykla, kur mes kas rytą bėgsime šviežio pieno bei šiltų bandelių. ir rašysim dainas, ir vaikščiosim basomis... nes viskas, ką šią akimirką turiu iš tikrųjų - keista laimė, kurios net nėra. nes jau aiškiau, jau ramiau žingsniuoju. kas, kad praradusi. kas, kad jau vėl kvėpuojanti gyvybe.
ne poetas
o kartais - pykšt pokšt ima ir užtenka nedaug pirmo sniego laukimo prasijuoktos istorijos pamokos šiek tiek garso ir "kaip burė įplyšta anapus ir tu tyliai užkalbi miegą" - - - ir čia niekas. tiesiog šiaip. šiandieniniai šypsniai. [jūsų teismui - mano mylintys mylimieji]
lai sąskaitas dievai suves nepasitarę su manim
Jūs greičiausiai žinote visus tris Niutono dėsnius. Tačiau jūs greičiausiai nežinote to pagrindinio dėsnio , dėl kurio žolė auga į viršų. Ogi todėl, jog kažkada ji buvo dangaus dalis. "(...) Nika už savo pinigus pasirinko peiliuką popieriui pjaustyti. Ir vakare, niekam nematant, atidavė man jį, sakydamas: - Kad mane atmintumei, kai žūsiu kare. O jo didžiulėse juodose akyse žibėjo ašaros, kaip rasos lašeliai ant tamsaus našlelių aksomo. - Nika, tu nežūsi! Jei tu, tai ir aš, - tariau, ir mano ašaros nukrito ant peiliuko. - Juk žinai, kad visi riteriai žūva. Taip reikia. Tai gražu." Šatrijos Ragana, "Sename dvare"
kalėdų belaukiant
būtų gerai, jei tik žinočiau, kas Tai buvo. būtų gerai, jei sugebėčiau atsidžiaugti savo mažais laimės grūdeliais. būtų gerai, jei išsiaiškinčiau, kokia muzika grojo fone. mat ji sakė, kad esu panaši į prancūzę rytais. mat gal greitai vietoje, kurios koridoriai kartais aidi, bus atidaryta mano fotografijos darbų paroda. mat ji vis klausinėjo, kodėl tylėjau ir nepasirodžiau iki šiol. mat, ak, aš vėl jaučiu tekstus. ir rytoj kelsiuosi ketvirtą, nes su ypatingu dvejetu (o gaila, kad be to trečiojo) plauksime rūkais į kitus tolius šaudyti kengūrų. ir laukiu nesulaukiu, kada galėsiu su tuo trečiuoju pasidžiaugti, nors tada greičiausiai jau nebebus dėl ko. ir šypsausi gerdama dovanotą, neišsenkančią arbatos upę. ir myliu, viso labo tik šypsniais myliu žmones, kurių niekada iki galo negalėsiu išmylėti. aš aikčiočiau, jei tik turėčiau gerklę gumului nuryti. ne, viskas čia juk tam, gerajam esant... aš šitaip apkabinčiau. šitaip , kaip dar niekada ankščiau.
dont let the sun catch you cryin'
save some face ybuhhjyuifyuir kvėpuojančių sielų balsai never reachin' the end fall in the sea let me take you (....jkfhgvg.....) kflecsvrs green smoke mad pure floathing lightning stop your train in a wrong place įkvėpt. iškvėpt. ir velniop. vilnijančios sielos ir protai mano žvilgsniais besiliečiantys mano pirštus atkartojantys mano miegu užmigdantys svetimus besilupančius šiltus amžinai žydinčius lotosuos mus - - - budas