-
kai visi mikės pūkuotukai išnyks, o žmonėms prieš miegą spaudžiantiems pliušines širdis prie savo krūtinių nebeliks švelnumo pakaitalo, vienintėlė įmanoma išeitis bus persimesti ant čiburaškų.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

-
nes šio ekrano tu negaki neštis svetur šio ekrano tu negali suvokti kaip egzistuojančio tiek savo pasamonėję, tiek savo būtyje. nes viskas praeina praeina ta meilė kurios būta skirtingos nuo kitų praeina tave supratę žmonės aš laikausi jų įsikibusi, nes kasgi daugiau jei ne jų kritika leis tau išlikti o dieve maldauju leisk, kad tai niekada nesibaigtų net jei viskas praeina
Skaityti daugiau
-
Atsiranda vis dagiau žmonių, su kuriais norisi eiti alaus / vyno / arbatos. Nieko keisto, jei mane ignoruoja, ir aš su tuo susitaikau, nes ne kiekvieną susiradus per veidaknygę ir brūkštelėjus kad galgi hey, būtų įdomu ir einam - ne kiekvienas sutiks išskėstom rankom. Nė vienas. šypt. ir aš žinau, kad man reikia rašyti, bet aš kaip kokia Idea Vilarino, negaliu rašyti kai šalia yra Žmogus, kai savijauta kartais primena kažką gero ir šilto, t.y. tam tikrą laimę, nors niekada taip ir nesilioviau šlykštėtis žmonėmis ir savimi, ir jų debilizmu ir suvokimu, kad visgi be reikalo save vanoju gėda ir bevertyste. Nėra taip. tiesiog taip lengviau kyla, o ir aš pati susišikusi. Kodėl? Nes šeima, nes alkoholis, nes vaikystė, sako mano psichologė pas kurią jau pusmetį kulniuoju kiekvieną trečiadienį nes supratau, jog dar šiek tiek - ir išprotėsiu. Grįžtu: negaliu rašyt, kai šalia yra Žmogus, nors turėčiau. Todėl norėčiau viską mest ir gyvent viena, bet negaliu. Ir tai kvaila, ir tai drąsko, nes ži...
Skaityti daugiau
-
kažkas sušunka pirmyn romantikai . norėčiau tau pripilti pilnus plaukus lietaus. norėčiau, kad tavo plaukuose dūgztų bitės. ak.  tavo plaukai - tavo plaukai, aš jų nepažįstu. jie radioaktyvūs, jie tarsi pasiskolinti. man paskilę pirštai, man paskilusi siela, ir negaliu daugiau liesti armonikos. baltas fortepijonas užrakintas. užrakintos mano sielos kertės, jos užsirakino vakar gulint žolėje, neištariant nė žodžio, nes žodžių nebereikia, atleisk man. atleisk ir tu. tikrai. nesijaudink. mes dvikrančiai dvikraičiai katinai ar šunys. dar nežinau. kodėl katinai visada atsigula prie mano galvos. šitai žinau, anie taip akivaizdžiai nusistekenę - jie nori išlakti mano smegenų pieną, brangų smegenų pieną, du litai kg. smuikai. paganinis viena styga grojo. o tu ar sugrotum man šypseną. sugrotum man lietų? sugrotum, žinau, kad sugrotum. tik aš jau neaimanuočiau, man pirštai paskilę, vienintelis garsas kurį dar galiu tau išleist tai stipinų garsas. tai stipinų garsas paukščiui skrendant. pa...
Skaityti daugiau