Man reikia greičio. Man reikia veiksmo. Garso, šviesos. Man reikia efektyvumo. Aktyvumo. Nepastebimumo. Originalumo. Man reikia saulės. Šilumos. Muzikos. Stabilumo. Harmonijos. Akinančių spalvų. Džiaugsmo. Skausmo. Vienatvės. Daugybės valandų, praleistų su draugais. Prisiminimų. Juoko. Šypsenos. Kvailysčių. Chaoso. Visiškos tvarkos. Griežtumo. Anarchizmo. Maištavimo. Taisyklių laužymo. Jų kūrimo. Šėlsmo. Poilsio. Tylos. Bet ar galiu norėti daugiau nei turiu? Aš tik žmogus. Ne dievas. Bet gerai pagalvojus, dievams nuobodu. Juk tame danguje, kur jie gyvena, niekas nevyksta. Dėl to visokie Odinai, Lokiai, Dievai ir kišasi į mūsų gyvenimus. Lanko mus per sapnus, "realybėje". Jiems nuobodu. Dėl to vyksta karai. Potvyniai. Galbūt dievai sėja chaosą, norėdami šiek tiek pasilinksminti? Jie gali viską, o męs - nieko. Bet ko vertas jų amžinas gyvenimas, prieš mūsų kelias akimirkas Žemėje? Jos trumpos, bet nuostabios. O dievai gali viską, jų niekas nemato ir negirdi iki tol, kol jie pat
Pranešimai
Rodomi įrašai nuo kovas, 2009
užmirši...
Suaugę žmonės nebeprisimena, ką reiškia būti vaiku. Nors ir teigia prisimeną. Nebežino. Patikėk manim. Jie viską užmiršo... Koks daug didesnis tada atrodė pasaulis. Kad sungu galėjo būt užsilipt ant kėdės. Koks buvo jausmas visą laiką žiūrėti akis pakėlus į viršų? Užmiršo. Šito jie nebežino. Tu irgi užmirši. Kartais suaugę žmonės kalba apie tai, kaip buvo gera būti vaiku. Jie netgi svajoja vėl tokie būti. O apie ką svajojot jūs, būdami vaikai? Man rodos, jūs svajojot, kada gi pagaliau būsite suaugę...