gentis

kaip daugelis gieda - paskutinė rudens diena. o man jau kas. tris savaites gyvenu Kalėdom. tris savaites, kiekvieną mielą dieną man Kalėdos. šiandien man nušvito protas - kai ateis mano devyniasdešimt šeštasis gimtadienis, viena išlaksiu visą degtinės butelį, ir susikusi į kamuolėlį ant fotelio nuo sūraus vandens šlapiais skruostais žiūrėsiu Amelie from Monmarthre. ir ne iš liūdesio, mieli draugai, iš džiaugsmo. ir žvelgsiu pusryčiaujančiomis akimis. suėsiu tave dukart - jaukumoj ir prie arbatos.

šiandien galiu pasižadėti - ko tik geidžiat, niekada taip ir neištesėsiu. k elias kel iais kelias keliai s kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais keli as keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais ke li a s keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keli ais kelias keliais keli as keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias kelia is kelias keliais kelias keliais kel ias keliais ke lias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais keli as keliais k elias keliais kelias keliais kelias ke liais ke lias keliais kelias keliais k elias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelia s kelia is kelias keliais kelias keliais kelias keliais kelias keliais k elias keliais kelias keliais..... lauki. KO?? pavasario, vasaros, saulės... kažko. tyla n

 šiuo metų laiku mano saulės kabo kažkur virš galvos, bet dar ne nesvarumo būsenoj. leidžiu joms leistis ir kilti - juk kažkada turi išaušti naktis ir nusileist rytas. segtukai plaukuose pritvinkę keisto ir vaikyste atsiduodančio nuoširdumo - gal todėl, jog nemoku suaugt, ir suvokt, kas gi ta kosmogonija. eeeeeech.. :) Justas Tetrelis lengvos rankos - tokios lengvos. kas, kad jau nebe. kas, kad jau nelaksto. saulės išdeginti antspaudai nusitrynė nuo pagalvėlių, ir dabar aš - beraštė. iškeliu rankas lyg sparnus ir pakylu - visos sauls nukrenta, lieku tik aš ir netikra mėlyna spalvų raizgalynė. nesugebu pasiklyst. niekada, matyt, ir nesugebėjau. vidurio vakarai - suku į priešingą pusę - kas, kad visi sapnai tik ten. atsiveria, ir į širdį susemiu vandenyną - vargšai įsimylėjeliai. matyt, kitas taikinys - mėnesiena.

užmerk blakstienas ir aš ateisiu, tau išbučiuosiu plaukus melsvus be pareigos ir be jokių teisių kaip ir tas vėjas jaunas, gaivus vienas iš tų salomėjiškų eilėraščių, kuris išliks kažkur. gal per giliai, kad sulystų smaigais, gal per tyliai, kad skambėtų. gal per didelis sutapimas - "svirtyje" išspauzdino mano kūrybą. gal kartais ir geriau būtent taip - mėgautis saldžiarūgščiu aromatu ir prisilietimais menamoms snaigėms krentant ant menamo veido. labanakt.

SO code very happy ir lyg to būtų gana - tylinčios sienos virsta ant mano vienišos galvos. užsimerki ir galvoji, kada gi prabusi. moshimoshi. ketvirtadienis - mirties alyvose šventė. jaučiu, kaip iš pasiutimo kunkuliuoja viduriai. kyla jaunas mėnulis. mano trys dainos ir mirę atlikėjai keliasi iš numirusių. she got all night,  she got the time virduliuoju, krentu nuo lubų ir dūžtu į šipulius. myliu ir verkiu. šaunu ir krentu nuo kulkos. witchy  witchy wizz look out, Im breathing fire drakonai jau seniai išmirę tik dar ne aš nors bent jau vidujai gestu vis dar ne aš. gabalas torto ir balta arbata pirmą kartą nesigailėjau negrojusi. apvogiu žmones, sukarpau jų kojines, paskui susiuvu ir gražinu - beširdiškai. drakonai visuomet buvo bejausmiai. tiesa ar mitas? drakonai niekada nenešioja juokdarių kaukių. heh, tik ne šis. viena istorija, vienas miegas. užmerkit akis artėjant šešėliui. vistiek viskas nublanksta prieš begalybę.

Eheeeeei, visi įsimylėjeliai!!! Visi meilės ištroškę donžuanai ir koketės!!! Su nupelnytu pavasariu ir šlykščiom kirmėlėm paširdžiuose jus sveikinu. Dievaži, tik nereikia tų dramų - pasaulis ir taip išprotėjęs. Voliokitės gerdami savo purvą ir nusususius bučinius traukdami iš apdulkėjusių palovių. Gerėkitės pinigingom rankom, raukšlėmis ir akimis - neilgai pavasariška meile sirgsit. Net ir pasveikę tik trumpam vėl grįšit prie senų įpročių - minučių skaičiavimo. Caksinčio laiko metronomu į galvą, į širdį jūsų romantiką! Mylėkit ir mylėkitės, veiskit kirmėles panagėse. Cituokit Šekspyrą savo purvinom lūpom nutepliodami jo vardą. Surinkit visas alei vienos Bodlero ašaras, kas, kad paskui išmėtysit jas į tas pačias vietas, kur radot. Mylėkit savas rudenines pavasario aistras, lyg nusmurgę šunys, šmaižiojantys pakampėse. Tai jūs, neturintys akmeninių širdžių, turit kuo gyvent. Turit kuo džiaugtis - ir džiaukitės, kol dar pavasaris, kol dar ruduo. Kol galit džiaugtis purvu ir meile, ir Šeksp

ačiū dievui, laiku pamačiau, kad tu vyras... jeigu nebūčiau spjovusi į viską, jeigu nebūčiau išėjusi gerti kakavos, jeigu nebūtume pajudėję tik pradėjus lyti, niekada nebūčiau ištirpusi. jis sėdėjo ant šlapio asfalto ir grojo blowers daughter sustingau ir klausiausi jo balso, vinguriuojančio tamsiose gatvėse, susiliejančio su artimu mašinų gaudesiu. rijau visas neišdainuotas natas... galų gale susipratau ir padovanojau jam paskutinius kakavos lašus. tris sekundes spengianti gyvatė - ta prakeikta tyla - nuodijo visus įmanomus jausmus ir kvapus. viešpatėliau, kaip buvo gražu.