gentis

aš dar galiu išgyventy. tyliai. kad gink die nieks nematytų. tik kad gink die. aš juk galiu išgybent. juk žinau kad nekart gyvenime kartoju. juk nieko iš to. juk jau nieko. galiu užmigt. galiu pabust nelaukiamas ir netylimas kaip šimtai milijonų gyvybių. radau nerimo sliūlą. man jau kartais užtenka. kartais tikrai. aš galėčiau parašyti knygas, galėčiau jas palėšyt, galėčiau net degitn nesurasdama kas palaukia, galėčiau užmušt. juk nieks net nepasigestų. galėtų stebėt. nes niekas nebestebi. kas masn iš to, dieve juk tavo kojom tik bitė ropoja. o mano kas, dieve o mano tik kas galiu laukt tai nelabai turi parasmės. tai nelabai turi realybės galiu laukt. tik galiu laukt savo balkono su daug gėlių ir vienatvės. aš dar galiu kol kas dar galiu šypsotis.  iki vassario 5 os

galėčiau juk tik tyliai sėdėti ir apsimet kad manęs nėra. kaip kad haris poteris savo per mažam sandėliuke po laiptais. \ tiesiog norėčiau būti apkabinta.bent kartą gyvenime taip, kad pajusčiau jog būta manęs jog būta to kas mane apkabina. o dieve, maldauju kad ateitų tos dienos, kai jausiu. kai tyliai įypsosiuos ir šimtu procentu žinosiu, kad gerai. nes viskas, ką turiu, tik keistas mylėjimas. laukimas kad kas apkabintų. tik tiek.

jaučiu kaip kažkas viduj miršta. tyliai ir negrįžtamai. smarkiai. mano žvakės dega tiesiog per šviesiai. norisi kažką keist. noris tiesiog išeit ir pradėt kaip žaidime - nuo checkpoint'o, kur negali mirti. kur gali pakeist tai, ką padarei ir padarysi. nes viskas ko noriu - tik mano pirštai tarp vėjo plaukų. tai nėra daug. tai - niekas. vėjas mane laidos. mano basos pėdos kvepės, nes į ten aš eisiu per čiobrelių laukus. palaidokit mane basą. prašau. baltoj suknelėj. taip tyloje kalbasi sielos. be garso, be nieko. mes galim juoktis, tik žvilgsniai kažkokie kiti. tarsi ne mano ir tavo. tarsi kažkas daugiau. šypt. juk žinau apie ką tu. be žodžių. be kalbų. pavargau. aš labai pavargau neužmigti ir laukt pavasario. jaučiu kaip kažkas viduj miršta. laikas keist kvėpavimą. laikas mirt basai.