aš jaučiuosi neišbaigta ir pavėlavusi. jaučiuosi taip tari kas būtų užspaudęs akis, mirtinai, jau šį kart mirtinai, broli mano trečias nenumaldomas sielos pakampės neturintis broli sako, kai moteris keičia šukuoseną, keičaisi jos gyvenimas aš keičiu išnarą keičiu sumautą savo sustoju savo viską, mama mano pirštai vis dar tyliai prisigėrę jo švelnumo, o aš tokia sumauta juk tokia iki galo sumauta viskas išeina mane palieka patys brangiausi o aš nesugebu vytis, nes mano kojos įmūrytos knygosna, mano kojos įaugę į tuos mėlynus plaukus kaip gėlės į žemę. visišką tylą. visišką vienatvę, abejingumą, vienatvę vienatvę vienatvę nors aš apsupta visko. visko! mano žmonės (su kuriais per pusę metų niekaip neatsiranda progos išgerti alaus) šypsosi. šypsos ir tiek man labai norėtųsi verkti, bet pažadėjau kad ne. pažadėjau kaip ta mergaitė iš "lietaus žemės". iki kol numirsiu savo sielos bunkery prispaudus paskutinę, dar veikiančią granatą sau prie krūtinės, užpulta d