gentis

tą naktį vienatvė bus ypač baisi ir aš tai savo celėj prie žvakės tai šaltam vienuolyno koridoriuj blaškysiuos tai popieriuj tai žvaigždynuos ačiū.

užsimerkiu. prasideda. tai vis tas pats. kai vis "kur prasmė" . tai vis tas amžinas žliaugimas. kažkas šaltas ir glitus nuvilnija kūnu. mane išspjauna į saulės šviesą - baltą, paprastą, elementarią - tokią, kokia gimiau. be nuodėmės, be kunigų, be sumauto vandens man ant akių. moteris klykia ir tvardosi, lyg nieko nebūtų buvę. lyg aš būčiau tik tuščia vieta. atrodo, ji dar pati to nežino, net aš nežinau, kas bus toliau. toliau - už viso likusio gyvenimo. iš ten, kur atėjau. iš kur mane ištraukė ponas Plika Galva su savo suknistu popiergaliu, lyg įrodančiu, jog jis turi teisę . turi sumautą teisę ištraukt mane iš ten , kur buvau, iš ten , kur vistiek grįšiu. dabar nepamenu, kodėl būtent jie. bet tada puikiausiai žinojau. iki smulkmenos. kiekvieno plauko ant tėvo veido. kiekvienos raukšlės tada dar jauname motinos veide. žinojau viską, kas buvo, viską, kas bus. pokšt, lyg kažkas iššovė. trinktelėjo. baigėsi. užmigau. o pabudus staiga suvokiau, jog visas gyvenimas bus skir

niekada nesupratau, kodėl šiais laikais taip svarbu numirt stilingai...

heh. štai. kiek pranešimų šiandien parašys blog'iečiai su Jo pavarde? su gimtadieniu, Kurt'ai. kaip sakoma, pasaulis praranda genijus. Bethovenas apkurto, Kurtas pasimirė. Va ir man jau ima galvą skaudėt.. matyt, jums taip pat. A B C

iš kito kambario atšliaužia mišios. matyt, kaip tik tos, Marcinkevičiui.. o aš tiesiog negaliu žiūrėt. ar nors vienas žmogus iš ten stovinčių nusibraukė ašarą? vardan to, kas jau - viskas? nuoširdžiai? ar matėt? aš, kad ir kaip bebūtų gaila, ne. visos grybauskaitės, adamkai... o kas tikra? po velnių, kas nuoširdu? ne, viskas. per daug pasakyta. per daug iškalbėta. labanakt. Sapnas Šią naktį sapnavau, jog tu mirei: Kažkur toli, atrodo, varpas gaudė, Visam name užgeso žiburiai, Ir širdį juodas nerimas suspaudė, Ir visas aš raudojimu virtau, Ir meilės žodžiai daužėsi krūtinėj - Lig šiol, deja, nepasakyti tau, Dabar jie buvo žodžiai paskutiniai. Aš parklupau po didele našta: Tai mano meilė, - tavo balsas tarė. Ir pajutau, kad meilė - net ir ta - Man dvigubai sunkesnė pasidarė.   [J.M]

"aš į tavo akis kaip į dangų, kaip į mėlyną dangų žiūriu..."

juk visada galima pasistengt labiau. net jei vertiesi per galvą. juk visada viską įmanoma ranka pasiekt. heh, išgraužk. šiandien atėjo lengva moteriškė pusiau nuplikusiu pakaušiu - atnešė kažkokį lapeliūkštį. į rinkimus mat... jau žinau, ką darysiu tądien. ir dar, matyt, norėdama didi socialdemokratė pasirodyt, knygutę tokią davė. džiaugsmas močiutei - galės pakurti krosnį šiuo tuo daugiau, nei malkomis. juk visada viską gali išmokt. kas iš to, net jei nėra. juk viskas, kas tarp skliaustų - tik tarp kitko. kaip tik juos man ir liepama rašyt. "kad nebūtų minties šuolio". tą rytą prieš spektaklį ji priėjo ir pareiškė, jog aš per daug įsijaučiu. ta moteris, kuri per pamokas aiškina Miltinio gyvenimą bei kūrybą. tą dalyką, kurį geriu lyg senas popierius rašalą. be kurio bemaž nebealsuočiau. Juozukas ir tik jis pirmasis Lietuvoje iškėlė psichologiškai pagrįsto vaidmens svarbą teatre. ir kai būtent tai aš ir darau, ji prieina ir pasako: per daug išgyveni. nesikert

pastebėti, jog jei kas pastebi tave - knock me down dar vienas beprasmis suprasmėjęs rytas mano gyvenime. šiandien prieš keturiasdešimt dvejus metus Christopher McCandess įkvėpė pirmą kartą. o prieš devyniolika pakratė savo kojas Aliaskoj. ir tebūnie. pasauliui reikėjo to Alexander Supertramp. kad kažkas parodytų, kas ir ką. kas kažkas pirmas pasakytų tai, ko nesakė niekas kitas. todėl keliu kliockuotą arbatos puodelį į jo sveikatą. ir sėdžiu nirvanoj. su nirvana visapusiškai. (arbata - 'nirvana', background'e - nirvana, dvasioj, taip pat, atrodo, nirvana) jei niekas nesupyks, tebūnie šiandien visos snaigės už lango - jam. savosiomis galėsit pasidžiaugt vasario 13. arba 14. arba visą likusį gyvenimą. prašau tik šios dienos. walk the line

permaninigumas. viskas nuo jimi iki suknistų akustinių dainelių apie meilę. ir arbatos. daug arbatos. ir teatro. jau pripratau prie to amžino lakstymo su mintimis. o mano gyvenime bus muzikos. ir poezijos. ir teatro. teatro - aukščiau už viską. jei galėčiau, pasikarčiau. tik plaučiai per daug prisisunkę gyvybės. ir tegu. žmonės - gyvenimo amfibijos. šiandien vos nenusipirkau pirmojo butelio alaus savo legaliame aštuonioliktame amžiuje. ir pasižadėjau, jog vienądien išmoksiu žaist šachmatais. ir dar daug šypsojausi. ir dar daug šypsosiuosi. ir dar gersiu daug arbatos. ir dar vis liksiu sveiku žmogumi, kas, kas paprastu. kas, kad tikiuosi, jog tokiu. all you need is love.

šiandien sapnavau, jog prie visų gatvės namų slenksčių padėjau po baltą popierinį laivelį.

šiandiena gan vėjuota. kai trys žmonės padovanoja tau po pakelį stygų, imi ir susimąstai: nejau sutapimas? ir stovi, košiamas pavasariško vėjo. košiamas vėjo. "dieve, kaip gražu" - pasakytų valkiūnienė. būtent. gražu.

ką tik nutempiau vieną nepastovintį link lovos. ten jis užmigo saldžiu, besisukančio girtojo miegu. didelis ačiū bičiuliams - tiems, ypatingiems, kurie padėjo ištvert šiandieną. aš tavo kūnu ir kvapu patamsiuos pasišviesiu... su gimtadieniu, Gintare.  matyt, tai primas ir paskutinis kartas, kai sureikšmintos šventės užtraukia man liūdesį. tebūnie taip.

 taigi, šaukiu savajį Jim'ą. perduodu. heh.. pasimečiau :) Pradėti dažniausiai verta nuo pradžių. Matyt, ir šįkart taip - tik dar nežinia, kas ir kaip :) Dėkui Aurimui už šią galimybę akimirkai paturėti tą aiškius atgarsius spjaudantį stilingo blogo apdovanojimėlį. jis - lyg ankstyva gimtadienio dovana nuo visų, kuriuos žinau, ir kurių net nepažįstu (velniava, ji vėl pristigo žodžių..). juk mes norim laikytis taisyklių? heh, ne. kuo jų daugiau, tuo labiau pririša, supančioja, tuo labiau traukia prie žemės, lyg medį lenktų per stiprus vėjas, lyg medis puikiai suvoktų, jog jau tuoj tuoj pasigirs išganingas garsas, ir nebeliks jokių taisyklių. tik tas, kas jų laikosi, praleidžia visą smagumą. :) bet yra taip, kaip turi būt. taigi, vaivorykštinis septynetas: 1. mėgstu bohemą, mėgstu alų, mėgstu nesislėpt ir neslėpti keistų judesių bei minčių, kurios kartais užpuola. mėgstu kratyti rankas į šalis, kai norisi šokti, taip imituodama sparnus. mėgstu dainuoti tada, kai niekas negirdi