Man reikia greičio. Man reikia veiksmo. Garso, šviesos. Man reikia efektyvumo. Aktyvumo. Nepastebimumo. Originalumo. Man reikia saulės. Šilumos. Muzikos. Stabilumo. Harmonijos. Akinančių spalvų. Džiaugsmo. Skausmo. Vienatvės. Daugybės valandų, praleistų su draugais. Prisiminimų. Juoko. Šypsenos. Kvailysčių. Chaoso. Visiškos tvarkos. Griežtumo. Anarchizmo. Maištavimo. Taisyklių laužymo. Jų kūrimo. Šėlsmo. Poilsio. Tylos.
Bet ar galiu norėti daugiau nei turiu? Aš tik žmogus. Ne dievas. Bet gerai pagalvojus, dievams nuobodu. Juk tame danguje, kur jie gyvena, niekas nevyksta. Dėl to visokie Odinai, Lokiai, Dievai ir kišasi į mūsų gyvenimus. Lanko mus per sapnus, "realybėje". Jiems nuobodu.
Dėl to vyksta karai. Potvyniai. Galbūt dievai sėja chaosą, norėdami šiek tiek pasilinksminti? Jie gali viską, o męs - nieko. Bet ko vertas jų amžinas gyvenimas, prieš mūsų kelias akimirkas Žemėje? Jos trumpos, bet nuostabios. O dievai gali viską, jų niekas nemato ir negirdi iki tol, kol jie patys to nenori. Męs... Męs galime džiaugtis vadinamąja "meile", saule, ir dar daugybe kitų dalykų, kurių jie niekada neturės.
Kartais pagalvoju, ar jie mums nepavydi? Gal. O gal ir ne. Męs daug laimingesni už juos. Ir žinot ką? Manau, kad taip daug geriau :D Nors vienu dalyku męs už juos pranašesni - gyvenimu. Patys savimi.
Komentarai