gentis

na ir po juoko tyla na ir surišti tikrai leisgyviai velkami žeme jų kailis pamėlęs tose vietose, kur nagų nepasiekia raudonas vanduo mano pirštai suskilę mano pirštai kvepia šaltalankiais juose viskas sustingsta, pro tarpupirščius varva ruduo šypt. kažkaip per lengva apgauti save. lengva apgauti kad viskas gerai, kad štai jau visai nusivažiavau. bet juk gali būt ir dar blogiau. man nepatinka ten kur esu. aš nesijaučiu laiminga savo kūne, savo gyvenime. ir taip gera suvokt, kad niekada laiminga ir nebūsiu. nes į "ko tu nori" telpa tik žodis "laimė". nes čia per daug žmonių, ir nuo jų gali slėptis tik tarp dar daugiau jų. mylėti lestatą per daug rūkyti užpildyt plaučius karčiais dūmais arbata, citrina ir imbieru šaltu oru šešiolikto aukšto, kvėpavimu. nes meilės nėra jos niekada nėra. yra tik bijojimas, kad tai ne tas žmogus. nes nėra to žmogaus. yra eros'as ir thanathos'as yra semiotiškasis gyvybės ir būtis tirtėjimas raidėse limpančiose