gentis

vaškas. aš galėčiau pašaukti. ištiest ranką. galėčiau atsisėsti į dubenėlį pieno. galėčiau išaugti akimis pro tavo žiūronų stiklelį, galėčiau nugroti pirštus iki kraujo, galėčiau skambinti į duris klavišais galėčiau paaukoti naktis kaip nekaltą avelę jahovai galėčiau atiduoti kepenis sergančiam astma galėčiau peršokti tiltus galėčiau nurimti, bet dar neišeina. viskas ko noriu, ko prašau - apkabinti tuos, kuriuos myliu, tuos, kurių neleista ilgėtis. mano siela slenka tyliau už bet kokį fontaną. aš tapau fontanu, nes net tu manimi nusivylei. šaltoj ryto šviesoj miegantys indėnų vadai yra velniškai gražūs. rodos, jau pakyla ranka perbraukt pirštais antakius, žandenas, subtiliu lietaus chna nukapotą odelę. mutuoti. ištraukti šankis. iš pi. iš nedalomo, tylinčio 3,14. aš žinau. po galais, aš žinau - neturėčiau. neturėčiau. neturėčiau, kartoju mušdama į skausmingą krūtinę. turėčiau klūpėt, turėčiau melstis. turėčiau pamišt ar pamiršt. neturėčiau rašyt. neturėčiau dar kartą ilgėtis. vi

ne tik VU mano sapnuose išbadėjęs kaubojus tyko mielo ir nejauno architekto jo plaukai žili o balsas lyg iš porno filmo aš jau ten stota įstota džiaugtasi nesidžiaugta bet viskas lyg ir meilėje ir santarvėje ir jėzuje mes gėlių vaikai pasakyčiau išprotėjusiam senukui bet geriau nereikia ir viskas ko dabar reikėtų telpa į du shot'us degtinės dūmus ir žmones kurių neturiu teisės ilgėtis viskas prasidėjo nuo šypsenos ilgos ilgos ir nuo to laiko nesugebančios išblėsti šypsenos the vaccines greito sliuogimo per tvorelę kad apsauga nepamatytų minios keistos vilnietės kurios ranką laikiau bene 20 minučių tada brovimosi tada laukimo tada ilgos tamsos ir monarchy of roses ir pusmetį lauktas stebuklas išsiskleidžia prieš tavo akis ir pusmetį lauktas stebuklas ne praturtina bet ir nenuvilia žinai tik tiek kad visą dvasią visą prakaitą kurį galėjai išlieti atidavei keturiems žmonėms ant scenos neskaičiuojant vieno perkusijos meistro dar kart pasitikrini bandai prisiskambinti į informaciją ni

tai yra tylus mano protestas prieš būties esmę ar aš to verta ar žiogų sielos tikrai išgano mano pernelyg aistringą, laikinos ramybės pastogės ištroškusią sielą tai gaivalai manyje (tik kodėl ankščiau jų nebuvo tiek daug?) esybė lietaus pavidalu tavo lūpų pavidalu (keista sakyti tavo ir neturėti omenyje nieko, apart dangų) žinai, spjaučiau tau į veidą (vėl) šaltis svetimumas mano naktys šimtąkart geresnės už dienas jos košmarai mama, ar dar kartais atmerkiu akis rytais? mama, ar tikrai aš jau gimus tyliu tylos yra mano karsto lentos na ir jeigu taip tegu visi satelitai nukrenta žemėn nes aš nebemoku tylėti poezija nes gal niekada ir nemokėjau mano baikštus mylimasis (ir vėl)                                      migruok kur šią naktį šilčiau ne negtinės ne tos perkamos šilumos prisotintuman (nors ji padeda, patikėk. dažnas vratojimas išvargina logiką. paleidžia rankas (jos nukrenta šalia kelių ir mylisi)) geriau ta, kuri ošia žibintuose. kartais ilgiu

kraujo grupė a+ akys keičiančios spalvą degantys traukiniai iš švyturių šokinėjantys žmonės skater 'io barzda dūmas, įpučiantis bliuzą ir mūro sienas dūmas paleidžiantis tavo kojas dangum man reikia išsikalbėti. reikia sudėti taškus. ant veidų. reikia nusiauti batus ir kraują. panaikint dalį veido. iškentėti nebūtas ligas. nusi(spjauti) its over its just the beginning                                  of nothing else matters arbatos? nes man velniop, ar šnekėsi(t) nes kalbėsiu tik aš ten, kažkur iš vidaus vieną iš tų nedaugelio tikrų kartų dūmas ir mielės dūmas ir žaizdos ant rankų

septyneri metai audrų. ir nieko. ir nieko. tai vis keistas prašymas. tai žinojimas. ir nieko. ir nieko. nepasakau nieko naujo. nepadarau keistų atradimų. nebeklaidžioju gatvėm. viskas tarsi sustingę. vaške, stikle. A. žinai, kartais norėčiau skaityt tavo sielą. kartais norėčiau, tikrai norėčiau suprasti. norėčiau padėti. norėčiau padėti praeiti įvesti. užbėgt už akių. (užbėgus už akių aplink juda makabriški siluetai, seladono žalumos girios ir kaulų šypsenos. visas skysta, išplaukę, nenušauta iki galo. 9 m m tikrai buvo per maža). tai turėjo prasmę. turėjo prasmę kiekvienas kartas, kai sakiau, kad jau gali nebe. tada tai buvo. tada yra dabar. Ž. daugiau nebus tavo kaktos ir mano kaktos. naktimis vynas nėra gerai. nakimis vienatvė niekada nerekomenduotina. naktimis nereomenduotini žmonės, ape kuriuos žinai per daug. todėl nerekomenduoju savęs nė vienam tavo raumenėliui. tad miegok. tad greičiau nusisuksiu. tad dieve, padėk. L. šmtasis ne. gal šimtas pirmasis. aš ištiesiu rank

mano rankos neturi riešų. jos turi dantis. įsikabina. nebepaleidžia. jie susitraukia ir ilsisi miegantys lietūs. ausyje apsigyvena gnomai. kartais pavyksta nulupti odelę. kartais atsistojimas ant galvos tereiškia m raidės pradžią. išspjauti gaivalus. išsipjauti šleikštulį. kamiu. miglotas rėkimas. kalėdų senelio baimė. atgimimas, dieve. 21.21 baltuose riešuose pasislėpę moterys. jos šnabžda įmantrias frazes prancūziškai, siūlo su jomis praleisti brangią, neniekingą, krūtų įspaudais ir kūnų atraižomis nepažymėtą, biblijoje neaprašytą naktį. kaitinmas. mano rankose antys. įsikabina, nepaleidžia. palik savo ranką man, pietūs nuostabūs, giovanni.  kas eilėje sekantis, kas eilėje eilinis asmuo? apibarstyti cinamonu, virti tris su puse minutės. giovanni , matai? matau uždaryk, baisu man giovanni , sutraukiu nagus žemės vidus užpildytas siera ir žmonių kaulais. jie skanūs, jie madingi ant stalo kartu su motinomis ir aukštakulniais batais. sako, dera su nutukimu ir netikėjimu. su

tik tiksėjimas yra nuodemė. nuodemė yra nesapnuoti. ne nuodemė neatsakyti tau normaliai. ne nuodemė girdėti kažkieno balsą alsuojantį tau labos nakties nes reikia, kad kas užmigdytų nualintą mano esybę o gal ne. gali ji per daug gyva. dar aidi kažkur tie laikai, kai nemiegojau, nes realybė švytėjo tvirčiau negu sapnas dabar tie laikai, kai kvėpuoju ir svyru. į kauną, į kauną. garbanotų akių žmogus patiltėje atleis mano nuodėmes. atleis man viską, kas įvyko. nes jis tiki dievu, nes aš tikiu žuvėdrom, o ne seksu. tai vis dar skara ant mano galvos. tai vis dar noras turėti. noras norėti nebenorėjimo. cinamoninė arbata. aštrumas, kartumas - gyvybės aromatas rytais ir priešpečių metu. nelauk mano žodžio. greičiau šypsniu sustabdysiu traukinį. kauksiu mėnuliui žydint. (jo pamėlę akys mane varo iš proto. o kad taip paleidus žarnas, mielasis) auuuuuuuu (nuo šios akimirkos plėšrūnai tampa moterimis. nuo šios akimirkos aš valdau gaivalus ir elektrą. nuo šios akimirkos mano gy

iš ugningo sapno į ugningą sapną. iš mano krūties į tavo krūtį. iš nebūties į nebūtį. aš vis dar taip pat gilėjanti, jaučianti. man skauda. ir tai turi prasmę. juk niekad neturėjo prasmės jos neturėti. tiesiog. aš kalbu ir nesuprantu ką. aš nuleidžiu akis, aš apsimetu mieganti, o viduje plyšta. plyšta. drasko. taip norėjosi rėkti, taip norėjos išmesti tą savąjį aš. aš jau jo neturiu. turiu keistai aprengtą savęs pamesta lėlę. tai visa populiacija. pirma aš, antra aš, trečia... miela, tu kalbi tarsi mano žodžiais. aš mirus. tu mirus. mes mirę. kartu ar atskirai. nebeturi prasmės. nusileidžia, nutyla. nykštukai toi ir toi. tai dar ne viskas. žinau, kad nebenorėsiu daugiau pasakyt tau nė žodžio, nebenorėsiu tavo apkabinimo, nebenorėsiu nieko, girdi, nieko iš tavęs. ne dėl to, ne. tu, atrodo, nesupranti, kad siela negali užgyti per naktį. tu, atrodo, puikiai žinai, kur įsmeigti užnuodytą peilį, žinai, kad gali dar ir jį pasukioti. ji maža fėja, ji mažas nykštukas dievo sode. man pat

trokštu pajėgti iškęst tai dar ne visai. dešimt litrų vandens, negirdėjimas, nenoras girdėti. aš ar vis dar...? ar tu? kartais tai visai sekina. nebuvimas. nenoras. apsimetant gražiu iraniečiu iš nieko verto žurnalo, neturint sesers, turint jų penketą. šeštas ar septintas vaikas, 30 litų. miego klojimas. ašara ir prakaitas ant kaklo. laukimas nelaukiamo, nesulaukiamo, labai laukiamo. nenoras. noras. geismas.  tai beveik lanksti ateitis. pasiilgti pastato, nepasiilgti žmonių, viską paliekančios savo dvasios. aš ją prarijau. aš ją pralošiau su nepažįstama mergina prie kavinės. tuo metu ji traukė kažką panašaus į malboro ir žiūrėjo į mane. vaskinom . mano siela jos rankose. mano siela jo rankose. mano sielą nusinešė krišna, taip ir nepasakęs, kad tas keistas saldainiukas su kokoso drožlėmis užnuodytas. kabliataškis. šauksmas. persilpnas šauksmas. taškas. tu tik nepabėk, gerai?  pauzė. klaustukas. turiu atrašyti į susikaupusius laiškus. bet nekyla ranka. kyla noras tik juos sudegin

ak. atodūsis. velniop, ne. atodūsiai.  tik neatitrauk rankos, gerai? galvos be pagalvių, grindys, miestas. net keista. net baugu kažkaip. mama, tu juk nė velnio nežinai. mama, ar aš vis dar...? du bėgiai jūroje. aš nelabai žinau, ar turėčiau juoktis ir šysotis, ar tiesiog atremti galvą į sieną ir užmerkt akis. prieš viską. save. naktis. pasaulį. nes aš tave žinau. žinau iki skausmo. ir ne tik. nes tu mane žinai. visi panevėžy iškritę lietaus lašai yra gyvybės syvai. laižau juos nuo pirštų ir lango. tai nesveika. taip neturėtų būt. o gal kažkas neturėtų tik taip. ak. didžioji, mažoji konstanta. tikiuosi balso. įvykio. kažko. ne ne ne. tik sėkmės antradienio vakarą, nes popietės nežinia ar sulauksiu. didžiojoje gatvėje prie keistų vartų o gal ir ne. o gal ir ne.. keista, jog tu vis dar mano sienose. mano sieloje. mano pirštuose. mama, ar aš vis dar...?