danger, keep away
ne savo mieste dirbu ne savo darbą. maža būtis, slegiantis uostamiestis, slegiantys arabai su savo apvyniotom galvom, ramadanu, mano viršininkė bankrutuojančioj beprasmėj kompanijoj, lėtas gyvenimas provance. man trūksta akvarelės ir popieriaus. man trūksta kelti galvą. mokausi. kiekvieną dieną. lėtai. dieve, aš taip ir neišmokau nesirūpint. to "dont give a fuck". niekaip. mane reikia fotografuoti. nes aš graži. manęs reikia klausyt. nes atlekia maža banga žinojimo kas esu. maža akimirka to savęs suvokimo, savo išminties nes o dieve, aš jos turiu. ne tų vardų linksniavimai, savęs graužatis, neapykanta vien sau ir niekam kitam dėl visko visko, lenkianti nugarą, kas dieną arčiau žemės, arčiau ašarų, bet mane bent supranta. mane apkabina, išplauna indus kai baigiu gaminti ir pasilieka kartu iki 4 ryto, klajojant po provanco žemes, klaidžiojant žvilgsniais po airių barus, poetiškai svarstant, gaudant drugius ir žvelgiant į tolį, nes man reikia judėt. man būtina, kitaip