nepraskiestas moterų tvaikas mano namuose. mūsų namuose, moterys verkiančios ir moterys bėgančios . aš nebežinau ką tau pasakyti, senas drauge. moterys laukiančios, moterys liekančios . tai tik dar viena žinutė butelyje kietakūnių visaton. jie susilaukia žvaigždės ir užgimsta. moterys giedančios, moterys rėkiančios . aš esu tik dalis, be rankų, be kojų duris atidaranti - kaip kad vėjas. šis miestas svetingas. šis miestas jau žudo mane. mano mažas brolau,aš nupiešiu tau savo portretą, kad bent akimirkai dar mane prsimintum. įbruksiu į sušlapusį delną eilėraštį. parodysiu, kaip iš tikrųjų skamba lietūs. pažadėjau. p a ž a d ė j a u . . . aprūkę noktiurnai ir uždraustos smilkalo fleitos. senkanti arbata. mano mintys lekia greičiau nei suspėju kalbėti. duok man žodį, brolau. nes kiekvieną tylų rytą vietoj manęs nubudus tai ilgaplaukei mergaitei su sijonėliu, su markizų ir vietnamo kareivių nuėstom iki kraujo, iki sutinimo lūpom, nebegalinčiom tavęs net pasišaukti, pagalvoju. n