gentis

ir dar niekada, niekada gyvenime taip nesuskaudo, kaip tą pusę keturių šiandienos ryto. po galais, niekada. niekada niekada. niekada nepaliausiu kažko vis skaudint. vienas, du, trys. klavišai darosi mirtinai šalti. balsas gesta, tyla, duslėja. aš jau visa išnešiota po smiltį. perpūsta vėjo. o paties vėjo matyt ir išnešiota. nebeverta klaust kodėl. kažkur viduj nuskrenda paskutinis vasaros drugys. šitos vasaros paskutinis drugys. ir viskas tebūnie kaip iš to filmo - visas natas, kurias tąnakt grojau, išgrojau savo svajonių vyrui. vyrui, kuris niekada neatsiras mano gyvenime, nes paprasčiausiai neegzistuoja. tada, kai mačiau nubėgantį laisvės aikšte vaiką, mačiau nubėgantį savo vaiką, kuro niekada neturėsiu. kai degė netolimas kaimynų namas, sudegė ir mano namai. o dabar, kai šitaip.... šitaip juk ir baigiasi visos istorijos. gražia muzika, ne visada laiminga pabaiga. mano viduje atsirado tuščias trilitrinis stiklainis, kuriame neplaukioja žuvytės. gal todėl taip sunkiai atsik

tas šnabždesys, tas šnabždesys man miegant ir nemiegant. norėjau kartoti "pasmauk, tai pasmauk, tai pasmauk" ... gulėti ant šaligatvio ilgiau, nei gulėjau, nerūkyti tos antros cigaretės, nekelti rankų, negaudyti vėjo, neprašyti, niekada, niekada neprašyti. visų košmarų priežastys slypi vaikystėj. tai ar sutiktum, jei pakviesčiau pasėdėti ant kelkraščio, paspjaudyt siemkas ant tįstančių mūsų šešėlių, paklausyt kaip šnabždi užkimusiu balsu. šešėliuotu. šypt. ne. visos jos dėvėjo raudonas sukneles. kai pati tokią turiu, net keista, net baugu kažkaip. neskauda, ne. tiesiog... i bet you look good on the dancefloor, i don't know if you're looking for romance or i don't know what you're looking for tiesiog.  viskas susistato į savo vietas. ne, neapgaudinėju savęs. gi greičiausiai jokia aktorė aš nebūsiu, nes paprasčiausiai neįstosiu. taip pat neįstosiu ir į anglų filologija, nei niekur kitur, nes nervais susigadinsiu viską, kas dar liko. ir ką?  ir tyla.

mes dažnai paspringstam natom dažnai paspringstam arbata bent jau aš paspringstu. nuolatos. kvailutė, kvailutė brangiausia.  sniaukrojanti, bijanti, besipurtanti nuo verksmo ar šauksmo. ir kas gi man sakė, kas gi man sakė... tiesiog. dabar labiausiai už viską nenorėčiau apkabinti tavęs. ir labiausiai už viską norėčiau apkabinti tą patį tave. bereikšmės kalbos, tikėjimas, laukimas. - amžini žodžiai, niekada nesibaigiantys, besikartojantys  mano ankstyvos, nepribrendusios budėti būties aprašėliai. nieko nereiškiantys, neturintys prasmės. neužkalbinami. neatsakantys. skaudantys. lyti per paprasta. gyvenimas moko - paprastai negražiai paprastumas dega. dega, dega, degu aš, kakta. vidiniai demonai skęsta naktiniuose potvyniuos. ir tai nieko, tai nieko. nes virš visko mėnulis, tas dievas, pakeliantis vandens letenas ir uždedantis ant mano amžinos nemigos pečių. juokinga, absurdiška, kvaila. žali puodeliai su geišom nebepasiekia lūpų ar lubų. net jei ir pasiektų... kas iš to.

matai? matai, mataimataimataimataimatai. ištraukiu iš kepurės pirštą. savo pirštą. .control. papasakok dar vieną istoriją, kurią tkrai žinau. apie raudoną dviratį. dabar jau mano raudoną dviratį. day in, day out.  namai, namai, lašnoja. mane užknisa netikras lietaus garsas.  sakau, kad nesvarbu, bet juk svarbu. niekad neišmoksiu atskirti. pleiskanotos rankos. jauti, kaip užsidaro. tiesiog pats uždarai, juk taip. taip. taip. taaaaaaaip jis turėjo galvą. turėjo plaukus, kuriuos sapnuodavau. nebesapnuoju. turiu abatos. turiu. nenoriu turėti. gi neprivalau paliesti jausmo. ar ne. neprivalau. k raidė yra graži. vienas, vienas. du. dviguba vė. apversta e. devynetas.  kiekvienas magas skęsta. visi, po galais, visi jie paskendę. kiekvienas dėžėj . trečioji dalis - prestižas . skęstančio žmogus garbė. nusijuokčiau į snukį, tik per toli, mėlynas įrankis nepasiekia. sieki ir pasieki veidą., tykšta galvos. rašalu, ne krauju. susikiškit brutalumą kur.... dar vienas mygtukas,

nebepasiekiu arbatos. arti dugnas. so what have i become, my sweetest friend? geriau pasakyk, kuo tu tapai. taip, aš įsikandau vienintelės rankos, kuri mane pasiekė per dešmtis dienų. nors realiai niekada nebuvo pasiekusi. niekas niekad nebuvo pasiekęs. tai ko dabar aš taip...? na? ko? pažeme velku baltą kiniečių gamybos lietpaltį iš ambraso eilėraščio. nelyja. ironiška. nelyja? lyja. tik ne ten, kur turėtų. dabar reikia. kad apkabintų. kilimas. šviesa. bet kas. nes daugiau nebeleisiu. kitąkart ištrauksiu save. nebus kito karto.  kito karto nenoriu. ir kelintąkart savęs klausiu: po galais, kokio velnio skauda? dėl tokio nieko? kokio velnio, kvailiai?

augalai. jie tąsūs ir standūs. jų liauni, greito maisto nesugadinti kūnai greitai apsitraukia žalia mėsa. tokiu metų laiku jie kimba prie rankų. auga rankose. iš rankų. mažos, miniatiūrinės, žieduose telpančios gyvybės formos. prasmės buvimas beprasmiškoje kasdienybėje, ją įprasminančių žmonių neprasmingose mintyse lengvai suprantamas ir egzistenciškai beprasmis. prasmės vieta lentynoje, prasmės vieta plačiajai publikai beprasmėje prasmės sąvokoje. nes kiekvienas darbas, kurio prasmę nusakome žodžiu "beprasmiška", ir yra viso to beprasmiško darbo prasmė - prasmės tame darbe nebuvimas, kitaip tariant, jo beprasmiškumas. tad ir ieškoti prasmės nebūnant beprasmiškoje kasdienybėje, netikslinga, beprasmiška. žinoma, niekas nesuka savo beprasmiškai ant kaklo pritvirtintos galvos, prasminga ta kasdienybė ar ne. mano nuomone, ji net labai prasminga. tai veda prie išvados, jog prasmė priklauso nuo esminio, universaliojo prasmės prasmėje buvimo, egzistavimo bei suvokimo. beprasmybė

aš rezonuojama. kiekvienas garsas gali peštis su varnėnais ant stogo. su mano siela skriejančia tenai, kur manęs pačios dar neblabai būta. miegok, miegok, miegok ant mano peties. tiesiog. man jau nieko nereikia. patinka, kai svetima virtuvė kvepia agurkais ir šviežiais virtais ryžiais. patinka, kai nesu. nes, viešpatie, jei tik kada nors būčiau, greičiausiai išprotėčiau. visa tiesa nuslysta paviršium. aš nuslystu šilkiniais moters apatinukais. aš nuslystu upe žemyn. ir jei visas gyvenimas būtent toks - tebūnie. šį vakarą mes - keruakai. šį vakarą aš - kelyje. tyliai leidžiantis saulei klausydamiesi nešvankaus bop'o, apimančio mūsų lygumas ir kalnus, kramsnojam beskonį laukimą ir lyg rūkuose gulinčios karvės drėgnomis akimis. tylim. aš gi niekada nemokėjau. nieko nemokėjau. meksika. miegok. meksika. visos tos mažapėdės, miniatiūrinės, aukso spalvos mergaitės pavėsyje. laukinis mambo. kažkas sieloje kirba, tik dar nežinau kas. kažkas krebžda prie lempos virš galvos. bijau pake

man patinka moterys ir tie keliai, kuriais einu. man patinka vyrai ir jų kojos augančios iš plaukuotų vazonų. man patinka daužyti daiktus pirštais. įsivaizduoti, kad nulipusi į pirmą aukštą rasiu gyvenimo prasmę. vėjas plaukuose, tūstantis viena žuvėdra tarp pirštų. aš eilinį kartą nieko nepasakau. pasakau daugiau nei norėčiau. norėčiau karšto šokolado.

bėgant daug kas paaiškėja. pirmiausia paaiškėja, kad bėgti gera. paskui, kad dūmas, lendantis iš tavo plaučių irgi geras. ir daug skanesnis negu tas kitas. dūmas. {siela} ir TADA, kai nuo prakaito lengvai peršti akis, kai kažkas nepataisomai duria į šoną {varžtelis iškrito, perplėšė mėsą}, kai kažkur rytuose vis dar pateka saulė, pajunti, kad sensti. nepaliaujamai. ir paskui, kaip jau senas žmogus supranti, kad visas pasaulis, tą akimirką pilnas šerkšnu apsivėlusių žolių, yra laiškas. vienas, niekada nesibaigiantis, besikeičiantis, begalinis laiškas tau . ir pagalvoji o dieve, kaip gera. {ir kai parašai tokius banalius žodžius juos perskaitai ir dar kart pagalvoji o dieve, koks aš vis dėlto kvailas, koks absurdiškai, prakeiktai ribotas savo žodžiuose ir jausmuose}

viskas, ką turiu dabar - ilgas rezultato laukimas. viskas, ką turiu dabar - canon grojimas.viskas, ko neturiu - prakeiktas ozono sluoksnis, kuris mane gali sukirsti per anglų įsakaitą. mes triušyje. mes galvojame kad esam protingi, nors greičiausiai neskaičiuojam tik žvaigždžių ir vyno butelių. ir cigarečių. nes ko gi tai verta. tuoj viskas pasikeis. o aš nušoksiu irgi tuoj. rudenėja, rudenėja, lapai žali, ir tai baisu. iškiščiau galvą iš po žemės, ir gal būčiau nebloga gėlė melsvu koteliu. ir būčiau neblogas ozono sluoksnis. kai kurie asmenys leidžiasi jį į veną. apspangę nuo gyvenimo šikniai ir padugnės. gal ir aš ledžiuos. niekaip neprisimenu. got no friends, got no lover got no end ar gali būti daug pabaigų? manau, kad gali. juk įdomiausia gyvent pabaigoj. turėti kilpą. patempti gumą. pakankinti. viskas dėl įdomumo. juk į kiekvieną lėkštą ir anglišką meilės dainą vietoj žodžio baby įdėjus Jesus gautumėm neblogą krikščionišką giesmę. jam nepatinka krikščioniškos gi

eini.  juodas nevėžis. ir dangus juodas. pagalvoju, kad visai vangogiškai skambėtų, jei nusiskusčiau galvą ir išmesčiau plaukus į upę. gal taip ir padarysiu. įlūšiu į eketę. įšoksiu į eketę. pasuksiu ruletę. nutaikysiu kažką į smilkinį. tamsiai mėlynas laikrodis ant sesers naktinio stalelio tiksi kiek per garsiai. jis senas, nes ant jo parašyta made in USSR . o ant keistos raudonplaukės su šiek tiek nuaugusiais dažytais plaukais šiandien mačiau sovietų žvaigždę su pjautuvu vidury. mėnulio pjautuvu. lyg merginos iš keisto lėkšto sailor moon . jisai irgi buvo jūreivis. ir grodavo muziką, pagal kurią šokdavo dievas. šokavo dievas, jei tik buvo negras. dabar dievas nebešoka. dabar jis krapšto centus, kaip ir aš, norėdamas tris stoteles pavažiuoti autobusu, kur, jei pakankamai greit perkėlinėtų kėdę, galėtų stebėti begalinį saulėlydį. mano akys - gulsčias aštuonetas. mano akys - tavo išbyrėję dantys. šiais laikais ištrinti žmogų lengva. suvalgyt taip pat. trys mygtukų paspaudimai, ir jis

dvi valandos lietingos nakties. bukai pavasariais nekvepia taip. bukai pavasariais geriausiu atveju išleidžia lapus. bukai - tai medžiai. ne buki žmonės. viskas dabar - tik išdužęs stiklas. viskas dabar - tik mano nenoras kalbėti.                       tik kažkas dūžtančio galvoje, kurios net nėra.

naktimis sapnuoju. stojamuosius. egzaminus. vyną. tave. keista, kad viskas, kas vyksta, įvyksta ir su tavimi. kad kai tu vyksti, tuo pat metu vyksta ir kiti. keista prašyti. sapnuok mane. sapnuok sniegą. buvau pasiklydusi Vilniuj. be praeivių, vidury nakties sugėriau pusę miesto žibintų skleidžiamoje šviesoje besislepiančio dievo. į krūtinę sutilpo ne tik kelios nuotraukos beveik miegančių aktorių troleibuse, bet ir visa panorama. popieriaus lakšte. visas, neaprėpiamas. betoninis. nuogas miestas. šiek tiek tabako, daug balkono. kelios taurės vyno. sapnai. trys ketvirčiai nesusipratimo. vienas ketvirtis - minties. o jai patiko. jai tikrai patiko. mano. žodžiai. jos balsas užkimęs. manasis taip pat. kažkas juda riešuose. "tik bijok netikėt" . perskaitau. važiuodama nutriušusiu autobusu. kažkurioje miesto vietoje. rudai. ant sienos. tik bijok netikėt. tik bijok              netikėt. aš labiausiai tikintis. šiandien tikintis oru plaučiuose. l