gentis

Man patinka Kalėdos. Patinka šimtai kakavos puodelių tiesiog sėdint po langu prie lempos ir skaitant gerą knygą. Patinka būt su kažkuo, kas mane nors kiek supranta, šnekėtis. Intelektualiai ir ne tik. atvirai, melagingai. Tiesiog egzistuot. Ir tokiom akimirkom jaustis nemirtinga. K, einu kvėpuot lietum. Mat lyja. Mat diena. Mat rokenrolas. Mat kelionė. Mat manęs laukia. Mat pasaulis.

Aš negyva, negyva, negyva... "Visur laisvė. Tai paslaptis. Tiktai tu nesi laisvas. Šoki pagal kitų dūdelę: sėdi, kol pasako "stokis", ir stovi it įbestas, kol sukomanduoja "eik". Gal tau net patinka. Juk taip lengva. Nereikia nieko galvoti. Net nebūtina jausti. Kartais traukau pečiais, kaip ši žemė mane dar nešioja. mama, tėtis, mokykla - visi neriasi iš kailio, kad tik mane įspraustų į kampą. Buvo uždarę su geruoliais ir įkišę pas šunsnukius. Ko tik man nedarė. Bet aš atsilaikiau. O kaip tu? Tai smegenų plovimas, suprantat? Turi eit į mokyklą, laikyt egzus, stot į universitetą ar aukštąją, gaut darbą, ištekėt ar vest, nepavėluot į traukinį antraip tavo gyvenimas nueis šuniui ant uodegos. Taigi. Vos gimęs pakliūni jiems į nagus. Jie saugo kiekvieną tavo žingsnelį. Kai pats turėsi vaikų, jie ir jiems lieps nešiot plastikines kaukes ir įkvėpti tik tada, kai į skylę virš nosies įmes centą. Ištempk ausis: reikia numanyt, koks šitas pasaulis yra iš tikrųjų. O

"išprotėja pasaulis ir spalvos ištirpsta stiklinėj vandens. tu negerk jo, negerk, nes ir pats išprotėsi apsvaigdamas nebūtimi. nusirenk lig širdies ir nešok idiotams striptizo klupdamas kančios papėdėje. tik neatsiduok pasaulio motinai, nes išnyksi atsigėręs išprotėjusio vandens." Matyt, prisirijau aš to vandens. ji pasakė: "Vaikštai nei gyva, nei mirusi". Panašiai ir jaučiuosi. Nepilnavertė, sudėtingo mastymo ir mažo proto žmogus, po truputį šliuožiantis nuo stogo savo pačios pasidarytame gyvenime ir tikintis, kad "pats save pagimdė". Vaizdiniai, kurių mano galvoje jau apsčiai. manau, šitą klejonę galima pavadinti "Beprotės dienoraščiu", mat aš po truputį išprotėju. mėlyna. pilka. mėlyna. Pilka. mėlynai pilka akis. Kaip driežo. Ir vis mirga mirga mirga.... Pilka, mėlyna, pilka, mėlyna, žalia, pilka, mėlyna..... Dryžiais ir dryžiais. Iš žando galo plaukas. Ilgas plaukas. Plaukas žalias - mėlynas, žalias mėlynas, kaip kokiam laimės

Jah. Jaučiuosi kaip kokia serganti. Kojos linksta, galva svyra, niekas į ją nelenda, o tai yra blogai, nes ryt rašom chemiją. Gal ne kiek kūniška ta liga, kaip kokia dvasinė. Jetau, kas man yra....? Kala kažkokia muzika. The Big Pink - Dominos. Rašau šitą pranešimą taip ilgai, kad daina persijungė ir jos vietą užėmė MGMT - Kids. Ir dar ilgiau - The Doors - Light my fire. Matyt, čachros užsikimšo, ir su pailgosiomis smegenimis kažkas negerai.Vėl persijungė - Wolfmother - Vagabond. Man jau kemšasi trečiosios akys, čachros. Matyt, mano dievas mane apleido. Būtų labai nuostabu, jei žinočiau, kas jis. Vieni tiki į hamurabį, kiti - į Budą. O aš tikėsiu į Būdą. Į tokią, kur sulyst galima. Ir tupėsiu joj, su savo užsikimšusiais dvasiniais kanalais, kol mano kepenis pribaigs cerozė, kasa pamirš nukenksmint rūgščias skrandžio sultis ir jos, išsilieję man į tiesiąją žarną išgrauš vidurius. dabar dar viena - Wolfmother - Love Train. Noriu, kad mano ausų būgneliai sprogtų ir ištaškytų smegenis