gimme shelter

na ir po juoko tyla

na ir surišti tikrai leisgyviai velkami žeme
jų kailis pamėlęs tose vietose, kur nagų nepasiekia raudonas vanduo

mano pirštai suskilę
mano pirštai kvepia šaltalankiais
juose viskas sustingsta, pro tarpupirščius varva ruduo

šypt.
kažkaip per lengva apgauti save. lengva apgauti kad viskas gerai, kad štai jau visai nusivažiavau. bet juk gali būt ir dar blogiau.
man nepatinka ten kur esu. aš nesijaučiu laiminga savo kūne, savo gyvenime. ir taip gera suvokt, kad niekada laiminga ir nebūsiu. nes į "ko tu nori" telpa tik žodis "laimė". nes čia per daug žmonių, ir nuo jų gali slėptis tik tarp dar daugiau jų.
mylėti lestatą
per daug rūkyti
užpildyt plaučius karčiais dūmais
arbata, citrina ir imbieru
šaltu oru šešiolikto aukšto, kvėpavimu.
nes meilės nėra
jos niekada nėra.
yra tik bijojimas, kad tai ne tas žmogus.
nes nėra to žmogaus.
yra eros'as ir thanathos'as
yra semiotiškasis gyvybės ir būtis tirtėjimas raidėse limpančiose prie pirštų
yra liūdėjimas ir viršgarsinis tylėjimas




ir jei kas 24 - tą lapkričio dieną būsit panevėžyje, užlėkit pasižiūrėt absurdo pjesės "duobė".
vos pora litų.
gal bent midvikis pradžiugins mano sumautą esybę.

Degei už tris, mušei kraujin už tris,

Žilasis kalno sergėtojau, dūšių supirkėjau,

Peilių galąstojau, čiobrlių ir bičių piliakalnių

Garbės pemenie - - -

Kritai už tris, už tris kėleisi, už trijų centimetrų skylę

(kaip sykis priglausti akiai) anapusybėn

kaip viešpaties vynuogyne - - -

 - - - Tris tau ir davė.

Man lengviau - ožiakojui asketui,

Kapucinui nusmauktažvilgsniui - 

Aš tik už save.

O už save - nesodina. Už save užkasa. 

(Tik kunigas artyn neina per

Tris varstus ir kažkas visada žvakes užpučia.

Net po stiklais. Net neuždegtas.)

[Mokymasis skaičiuoti. Trys.]

R.S