gentis

tą naktį vienatvė bus ypač baisi ir aš tai savo celėj prie žvakės tai šaltam vienuolyno koridoriuj blaškysiuos tai popieriuj tai žvaigždynuos ačiū.

užsimerkiu. prasideda. tai vis tas pats. kai vis "kur prasmė" . tai vis tas amžinas žliaugimas. kažkas šaltas ir glitus nuvilnija kūnu. mane išspjauna į saulės šviesą - baltą, paprastą, elementarią - tokią, kokia gimiau. be nuodėmės, be kunigų, be sumauto vandens man ant akių. moteris klykia ir tvardosi, lyg nieko nebūtų buvę. lyg aš būčiau tik tuščia vieta. atrodo, ji dar pati to nežino, net aš nežinau, kas bus toliau. toliau - už viso likusio gyvenimo. iš ten, kur atėjau. iš kur mane ištraukė ponas Plika Galva su savo suknistu popiergaliu, lyg įrodančiu, jog jis turi teisę . turi sumautą teisę ištraukt mane iš ten , kur buvau, iš ten , kur vistiek grįšiu. dabar nepamenu, kodėl būtent jie. bet tada puikiausiai žinojau. iki smulkmenos. kiekvieno plauko ant tėvo veido. kiekvienos raukšlės tada dar jauname motinos veide. žinojau viską, kas buvo, viską, kas bus. pokšt, lyg kažkas iššovė. trinktelėjo. baigėsi. užmigau. o pabudus staiga suvokiau, jog visas gyvenimas bus skir...

niekada nesupratau, kodėl šiais laikais taip svarbu numirt stilingai...

heh. štai. kiek pranešimų šiandien parašys blog'iečiai su Jo pavarde? su gimtadieniu, Kurt'ai. kaip sakoma, pasaulis praranda genijus. Bethovenas apkurto, Kurtas pasimirė. Va ir man jau ima galvą skaudėt.. matyt, jums taip pat. A B C