gentis

kažkodėl įstrigo į galvą Adelės žodžiai (o gal ne jos, gal kažko kito. bet jei jau ji juos sugalvojo, vadinasi, jie - jos. taip pat kaip ir aš supratau, jog pririšta prie šitos mėsos ir kraujagyslių ir plaučių poros ir kepenų ir pilkosios smegenų manęs niekada nebūsiu laisva - ši mintis mano, kas kad aš ne pirma tai supratusi. savo įžvalgas turėtumėm vertint, nesvarbu, kelinti eilėje esam) - gyvent reikia kad mirtum tą mirtį užsitarnavęs. o šiandien per matematiką ėmiau klausinėt. savęs, ne tų aplinkui. kaip susigadinau sielą? kaip sugebėjau nieko nepastebėdama pamišt? vis stebiu realybę kaip dar vieną filmą. vieną iš daugelio. kaip tragiška, kenčianti, laukianti, suvokianti veikėja skinuosi kelią per tą labirintą. per tuščius ir sausakimšus koridorius. platoniška meile apdalinu visus šalia ir toli esančius, mintyse surišu nutrūkusias pokalbių gijas, bandau suprasti kaip turėčiau atkurti senas pažintis, sugrąžinti tik ką paleistus žmones. o iš tikrųjų tik sėdžiu ir laukiu. p...

tokiomis dienomis man ima atrodyt, kad daugiau nebeištversiu. bet jei taip sakau, reiškia, jog galiu daugiau. dvigubai trigubai daugiau

vis dėlto supratau, kodėl ji geria kodėl vakar radau šitokią draugystės giją su mr. kriaukle kodėl elgiausi ir atrodžiau būtent taip kodėl nedariau nieko už ką nebausčiau savęs ir dariau tik tai už ką save teisiu kodėl vairavimo instruktorius ant manęs pyksta jog nenuspaudžiu sankabos perjungdama bėgį ir kodėl visada susimaunu bandydama padaryti kažką vardan to jog tėvai baigtų vadinti mane nesubrendėle. nes kiekvieną kartą kai pasisuku matau ne save, o Ją. visada dėvinčią keisčiausius dalykus ir lengvai besišypsančią, monalizišku žvilgsniu žvelgiančią kažkur pro mane. į aukštesnį tikslą. šiandien supratau, jog niekada niekada niekada nesugebėsiu išlįst iš vaikiškų savo proto ribų. todėl kai užaugsiu, būsiu piteris penas. P.S. ir vis dėlto man patinka matematikos pamokose pritart jo "under the bridge"

ką tik perklausiau visą pink floyd'ų the wall. ir pasijutau "už sienos". ausaiderė :3 lol. jau viskas lol. nebemastau. nebesijaučiu žmogum. savu žmogum. savim. jau net nebepamenu, kada jaučiaus. duriu pirštu dievui į dangų ir tikiuosi, kad išdursiu akį, ir jis man gražins visas sumautas šypsenas, kurios per šitiek laiko paleistos pavėjui. veltui. transmission dead souls tried to get to you