atrodo, buvau teisi rašydama apie tamsą ir lėliukę. dabar skverbiuosi į šviesą. lėtai, negrįžtamai. ir tik į fotonų prisisunkusį orą. gera. saldu. viskas keičiasi. viskas pasikeitė. arba tiesiog pradėjau maišyti arbatą prieš laikrodžio rodyklę.
Pranešimai
honey, wont you let me in?
išmokau stovėti ant užsirietusių plaukų galiukų. o ir apversta žolė danguj šiek tiek žalesnė. visą dieną laukiu kažko, kas ateitų nešina(s) sena bitlų plokštele ir paprašytų pasiklausyti jos kartu. visą dieną pučiu į debesis miltus imituodama dūmus ir varau iš savęs sielos demonus. bet nepaliauju laukti. niekada, po galais, nepaliauju laukti.
IR TEBŪNIE - AŠ PRAKEIKTA!
cha. ir man patinka taip sėdėti, ir mažai miegoti, ir valgyti mažai, ir apsimesti kad niekam nerūpiu, nors žinau kad vienas žmogus mane tikrai brangina :) pučiu dūmus į žvaigždes. o, ten buvo "smailas"? geras. plaučiai apsunkę nuo vandens ar tai nuo dūmų. nuo tabako nepageltę pirštai, prarėktas balsas, nors ir nerėkiau, tik tyliai dainavau "kiemsargį" . tik tyliai gurkšnojau, tik tyliai pučiau. ne miglom į akis. tiesa, meile, atsidavimo aromatą iš plaučių į plaučius, iš širdies į širdį. imu tikėtis, jog ne aš viena šitaip dūsavau. o aš turiu idėjų! šimtus, tūkstančius. kad ir dabar - vaipausi prieš veidrodį į save įsiurbdama vis kitą demonišką mimiką, teisinuosi tėvams, jog treniruojuosi poezijos pavasariui, nors iš tikrųjų dar nesu apie jį girdėjusi nė žodžio. nes man patinka dirbti laboratorijos principu. o mano marškinėliai vis dar skleidžia keistą kokosinių dūmų aromatą. arba tai tiesiog šalia rūkanti mama. kai iš tikrųjų užaugsiu - jei vieną dieną nubusiu...