gentis

popieriaus lapas per didis mintims o sienos per skystos kad galėtum nutvert šitą drugį už blyškių sparnų už ūkų kuriuos iškvėpi kas rytą kas vakar kas vakarą blykšta pradedant nuo kraštų tavo potėpiai delno lyguma, tuštuma ir beskausmis švelnumas mėnesėjančiai mano gyvatodei juostant šnypščiant mandalas, kryžių ir žodžių lysvelėse tykant aukos susimazgant įsitempiant kąsiu jei                tik                               pasiryšiu

tavo nagai yra paženklinti mėnulio ir metalo. užsimerki. užsirūkai (na, bent mintimis, nes mesta gi jau bent prieš keletą metų) tavo riešai yra rusvi ir gėlėti                                              it snai gės su sraigėm šoniukuose. tai vandens arba sulčių tai riebių ir paklaikusių žodžių lysvių tiksėjimas kitame kambary tai eilučių vinukai į mano smilkinius saldžia migrenos migla ir, kaip visad, tik dešinėj pusėj šiandien prisiminiau, kad dangus yra upė dangus yra upė todėl, nes penktoj klasėj pakėliau į viršų akis ir suklejojau, kaip visad kad dangus yra upė nes juo plaukė debesų plunksna ironiška, banali plunksna ir pasakiau sau, kad esu ameba fotosintezė vykstanti kaskart, kai aplankius panikai pasislepiu po stalu kai prisipildau žodžių lysvių ir neišleidžiu jų pasiganyt į materialų, popieriuko įprasmintą lauką aš esu avilys g...

pro siauras žaliuzių skylutes matau purviną sniegą mano gyvenimas toks siauros skylutės, purvini balti paviršiai grožis, sakyčiau grožis, kurį matau grožis, kurį iš paskutiniųjų bandau aprašyti grožis išgelbės pasaulį sakyčiau greičiausiai ne šitą

kad ir kaip bebūtų keista ir klampu voliotis šioj vis drėgnėjančioj dvasinio absurdo duobėj jaučiant, kaip kojos vis giliau klimpsta į žemę kaip ant galvos krenta grumstas po grumsto šlampa švarko nugara, kuria esi atsirėmęs į kapo duobės sieną ir galvojant "viskas gerai" "man čia gera" net jei gali išlipt. rodos, tereiktų rankas iškelt jei rodosi - žegnokis, sakytų sakau manyje per mažai pašaukimo sakau rankos maldai nekyla sakau kartais nešvarios panagės plaukai žemėti tėra tik iliuzija make belief kad nukristų svoris nuo krūtinės spaudimas skausmai širdies srity atsiverstų knygos pagaliau prisireiktų prisiverst susikaupt vaikiška, sakau iš po palangės šluota iškasus dievo karvytę geltonu krauju besispjaudančią braškę žvelgiu savo atspindin, ir (vėl) rodos kad likau kažkur ankstybėse kad tik kūnas juda tolyn kad mintis vis ta pati tik akys kitokios tik ant kaktos turiu jau tris raukšles nuo mąstymo ar nuo ašarų va...