"Mes esame lietaus nuodėmklausiai"

Aš eičiau tenai,

Kur rusena baltos žibintų poros

Tenai, kur niekada nebuvau.

Tik aš vėl pasiklydau.

Ir nežinau, kur tai yra.

Gal už kaimyno tvoros,

O gal kur toliau?

Gal būt ant paprastos kėdės,

Ant kurios kažkada buvo taip sunku užsilipti?

Gal tenai - tai čia?

Nes aš jau seniai pamiršau,

Koks kažkada didelis atrodė pasaulis.

Kaip viskas buvo paprasta ir lengva.

Kiek tada visur buvo meilės...

O gal ir tebėra?