Kartais būna taip. Kai nieko nematai pro vėją sukeliantį perdėtą akių drėkinimą ir plaukus, to paties vėjo siunčiamus laiškais ant tų pačių perdėtai drėkinamų akių. Kai kartais užuodi keistą svetimų drabužių kvapą ant savo dilbio. Kai kartais žmonės juokiasi eidami vieni. Ir nesuprasi - iš savęs ar iš prisiminimų.
Kartais jie būna kaip duona. Ta duona, kuri nebūna karti. Kartais. Kartais galima pasiilgti ir rudens, kurio raudoni atspalviai kiekvienais metais vis kitokie. Kiekvienas metų laikas kvepia savaip. Visi jie kvepia vienodai - dar neišrastu kvapu, kurį geri į savo plaučius kaip niekada nesibaigiantį sapną.
Kokios geros mintys kyla sėdint prie dvylikos žvakių. Kartais kyla sėdint žvakėje po vėju. Apie žmones. Apie laiką. Dažniausiai kyla klausimai. O leidžiasi atsakymai. Jie kaip balionai. Miesto mugėje. Kai groja vienas geresnių ansamblių - groja bliuzą. Ir niekas kitas jo nemėgsta. Tik Tu pats.
Tos dvylika žvakių besisukančiomis liepsnomis. Visi metai. Visi apaštalai, jei tokie buvo. Ir Dievas hipis.
Kažkas šaltais pirštais perbraukia per kaklą, ir Tu vaizduojiesi lyg perlietas vandeniu ančiukas numestas nuo tilto, skriejantis vėju ir ugnimi į kažką gero ir šilto. Ne, ne juodo. Šilto.
Kartais jie būna kaip duona. Ta duona, kuri nebūna karti. Kartais. Kartais galima pasiilgti ir rudens, kurio raudoni atspalviai kiekvienais metais vis kitokie. Kiekvienas metų laikas kvepia savaip. Visi jie kvepia vienodai - dar neišrastu kvapu, kurį geri į savo plaučius kaip niekada nesibaigiantį sapną.
Kokios geros mintys kyla sėdint prie dvylikos žvakių. Kartais kyla sėdint žvakėje po vėju. Apie žmones. Apie laiką. Dažniausiai kyla klausimai. O leidžiasi atsakymai. Jie kaip balionai. Miesto mugėje. Kai groja vienas geresnių ansamblių - groja bliuzą. Ir niekas kitas jo nemėgsta. Tik Tu pats.
Tos dvylika žvakių besisukančiomis liepsnomis. Visi metai. Visi apaštalai, jei tokie buvo. Ir Dievas hipis.
Kažkas šaltais pirštais perbraukia per kaklą, ir Tu vaizduojiesi lyg perlietas vandeniu ančiukas numestas nuo tilto, skriejantis vėju ir ugnimi į kažką gero ir šilto. Ne, ne juodo. Šilto.
Komentarai