we're ugly, but we have the music
Noriu paprašyt, kad juodas limuzinas nuvažiuotų nuo mano durų. Nuo tų keistų ir visuomet uždarų. Su surudijusia rankena, nuo durų, kurios atsidarydamos girgžda. Širdies durys. Rankena iš vidaus.
Pirštukai laksto - paskui nebespėju. Švelnumas glaustosi po kaklu, ir grojant skauda, bet tik taip gali būt. Laimės kaip vienam gyvenimui - per daug, todėl gyvenu devynias begalybes paslėpus po lova. senas pirštų mirkalas prarado spalvą, ir dabar užuolaidos rudos. Matyt, per giliai imu į širdį senus garsus, lyg nagų braukymą per sienas vakar naktį, kai atsibudusi palindau po svetima antklode ir pradrėbėjau iki trečios ryto. Rankos pulsuoja, širdyje žioji skylės pavidalo kamštis, su rankena iš vidaus... su rankena.
Ir taip tyliai norisi sušnibždėt. kažką, nežinau ką. Tiesiog sušnibždėt. Kad kas ateitų. Kad apkabintų. man būna tokių dienų. Bet niekas neateina. Žinoma, neapkabina. Ir lieki tik tu, sėdintis kambaryje ir šnabždantis kažką tiesiai mėnuliui į ausį. Jis kartais atsako. Bet galiausiai lieki tik vienas žmogus ant stogo, kaip lunatikas ieškantis prarasto laiko.
Ir viskas baigiasi tuo, kad nemoku pabaigti.
Gal pabaigos ir nereikia.
Ne. Tikrai nereikia.
Leonard Cohen - Chelsea Hotel No. 2
Pirštukai laksto - paskui nebespėju. Švelnumas glaustosi po kaklu, ir grojant skauda, bet tik taip gali būt. Laimės kaip vienam gyvenimui - per daug, todėl gyvenu devynias begalybes paslėpus po lova. senas pirštų mirkalas prarado spalvą, ir dabar užuolaidos rudos. Matyt, per giliai imu į širdį senus garsus, lyg nagų braukymą per sienas vakar naktį, kai atsibudusi palindau po svetima antklode ir pradrėbėjau iki trečios ryto. Rankos pulsuoja, širdyje žioji skylės pavidalo kamštis, su rankena iš vidaus... su rankena.
Ir taip tyliai norisi sušnibždėt. kažką, nežinau ką. Tiesiog sušnibždėt. Kad kas ateitų. Kad apkabintų. man būna tokių dienų. Bet niekas neateina. Žinoma, neapkabina. Ir lieki tik tu, sėdintis kambaryje ir šnabždantis kažką tiesiai mėnuliui į ausį. Jis kartais atsako. Bet galiausiai lieki tik vienas žmogus ant stogo, kaip lunatikas ieškantis prarasto laiko.
Ir viskas baigiasi tuo, kad nemoku pabaigti.
Gal pabaigos ir nereikia.
Ne. Tikrai nereikia.
Leonard Cohen - Chelsea Hotel No. 2
Komentarai