linkėdami saulėlydžiai subyra
Visiems mums kartais reikia nušokti nuo aukščiausio pasaulyje stogo. Visiems reikia nuskęst Baikale, kad plaučiai pritvinktų šio to daugiau nei liūdesio, kad prisisemtų sklidiniau negu įmanoma. Tyliai nugrimzt laikinam dumble, su akmeniu parištu po kaklu ar švino gabalu prie kojų. Visi mes šekspyrai, sumautai romantiškai pamišę savo vienumoje ir tyliuose sąskambiuose, kuriuos kartais reiškiam kaip velniškai reikalingus. Nes - dammit - muzika yra suknistai didelė jėga.
Kai prispaudi rankas prie krūtinės, kai spaudi jas į vidų, kai spaudi taip stipriai, jog, atrodo, lūš, supranti, kad kažko viduje smarkiai trūksta. Lyg toje vietoje būtų atsivėrusi lengva tuštuma ir siurbtų viską, ką tik įmanoma susiurbt, per šiaudelį ir ne tik. Spaudi rankas tol, kol supranti, jog kažkurios tavo dalies trūksta, tik net nenumanai, kurios. O kai paleidi... Visa tavo puzlė subyra į milijardus gabalų ir užlieja tave kaip suknistas lietus, ir viską sumenkina.
Tada skylė pasidaro didesnė už tave. O tu sumenkėji. Ir pamesta detalė pasidaro reikalinga kaip oras. KAS JI TOKIA???
Užsimerk, ir mes tyliai nukrisim ten, kur tryliką metrų neegzistuoja niekas, išskyrus virpesį.
Kai prispaudi rankas prie krūtinės, kai spaudi jas į vidų, kai spaudi taip stipriai, jog, atrodo, lūš, supranti, kad kažko viduje smarkiai trūksta. Lyg toje vietoje būtų atsivėrusi lengva tuštuma ir siurbtų viską, ką tik įmanoma susiurbt, per šiaudelį ir ne tik. Spaudi rankas tol, kol supranti, jog kažkurios tavo dalies trūksta, tik net nenumanai, kurios. O kai paleidi... Visa tavo puzlė subyra į milijardus gabalų ir užlieja tave kaip suknistas lietus, ir viską sumenkina.
Tada skylė pasidaro didesnė už tave. O tu sumenkėji. Ir pamesta detalė pasidaro reikalinga kaip oras. KAS JI TOKIA???
Užsimerk, ir mes tyliai nukrisim ten, kur tryliką metrų neegzistuoja niekas, išskyrus virpesį.
Komentarai