žemiau tik dangūs

žemiau tik dangūs žemiau tik dangūs žemiau tik dangūs žemiau tik dangūs

tavyje auga medis, skleisdamas lapus lyg šakas į visą ryjančias gerkles. tavo venose veržiasi laisvėn kraujas, bėgdamas ir nepraplėšdamas kapiliarų ir arterijų, kuriose neliko nė lašo padorumo ir tylaus alsavimo. garsas užpildo lietų. garsas praleidžia lietų. nepagaunamas.
kažkas plešia iš vidaus krūtinės ląstą - iš plaučių kalasi sparnai, tiesiai per širdį, tiesiai per skrandį, tiesiai per burną.
žemiau tik dangūs greičiau ateik ateik ateik...
iš akių pasipila gebenės ir klavišai. išsižioji riksmui ir pro tobulą asmeninę "o" išsiveržia medis. nuo jo lapų lyg šakų laša alus ir cukruoti ananasai. pirštai ištįsta, sulinksta keliai, išlinksta nugara su šimtais laiptelių į medžio centrą. sparnai nulūžta, sutręšta kaip lapai vis brandindami medį. įsigeria į pradžią.
nuo to laiko tavyje gyvens katinai ir maži vaikai laužydami šakas kaip lapus supsis virš nulūžusio sparno. nebeliks burnų, nebeliks akių.
ateik ateik ateik ateik ateik ateik ateik ateik

tekšt tekšt tekšt tekšt tekšt....