here they COME.

Nekenčiu trintukų ir to jausmo, kai viskas pranyksta. Juk negalima imt ir ištrint. Ne.
Sąžinės čia nerasi. Jų visų pirštai tokie ilgi.
Užtat gyvenimas juos susiras. Kas, kad ir ne iš karto.
Juk kartais reikia palaukt, kol lietus sušlapins stogelį virš durų.
Įsitikint, kad lyja.
O paskui - kas tik nori.
Net ir laimingų žmonių veidai Zenit'e.
So why are you travellin'?
Nes taip reikia. Nes ruduo.

Ir, matyt, ne visi žmonės gali būt paprasti.
Matyt, ne tie.

Yes/No
Būtų puiki vieta taškui, bet juk nė vienas nenorim būt tik tašku.
Vėjas sklaido plaukus į tūkstančius mažesnių.
Į milijonus pasakų.
Į velnišką daugybę plaukų, kuriuose lūžta saulė.
Ištiesi susikuprojusią amžinybę, ir lauki savaitgalio, ir dar vieno rudeninio gūsio.
Rytoj penktadienis.
Užmerkiu akis, ir kvėpuoju tol, kol plaučiai susprogsta.
Heh, į pasakas.

Alice in Chains - Rooster.
[heh, spėkit, kieno nuotrauka :3]

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter