žuvies piršteliais, batų raišteliais

Maži vaikai nori būt suaugę. O suaugę nori būt mažais vaikais. 
Dilema?
Neįtikimas taip.
Iš po savo riebių veidų jie žvelgia į tuos aukštaūgius, kurių ūgį patys pasieks po atitinkamo metų skaičiaus.
Kaip daugelis iš mūsų dabar norėtų vėl tapt tokiais, kuriems dėl nieko nereika rūpintis.
O kiek vaikų norėtų būt tokiais, kaip tie aukštaūgiai?
Mat jie jau galvoja, kokie nori būti užaugę.
O aš galvoju, koks noriu būti vaikas.

Geras, ar ne?

Šiandien man patiko paišyti tarpdimensines muses su nauju savo suoladraugiu matematikos klasėj.
Taip pat patinko murkdytis fizikoje.
Ir žinau, kad kai to nebeliks, visko baisiai pasiilgsiu.
(Damn, dar toli. Forget about it)
Patiko nesuprasti visiškai nieko nieko nieko.
Ir dabar patinka.
Sėdėt su kažkuo, kas vadinama suknele, nors velniškai šalta.
Basom kojom lakstyt po namus ir jaust, kad jaaaaau pagaliau, pagaliau atėjo tas ruduo.
Tas ruduo, kuris būna po vasaros.
Po pačio neromantiškiausio metų laiko.
Irrrrr jiiiiissss jaaaaauuuuu čiaaaaaaaaa...

Kai pastatysiu pelėkautus musėms, palinkėsiu jums labos nakties.
Siunčiu katės mirksį.
(Žmogaus jau per ilgas)