ir niekada nesuprasi
kodėl
klausimai telieka klaustukais ant jos
baltų šlaunų
vis metalas, vis trinasi į
įkaitintą geležį tavo styga
kurios niekada nepaliest nepaleisčiau

ir niekada nesuprasi
kam
geri žmonės iš viso neturi šlaunų
berankiai
savo dalios neskaičiuojantys
iškraustantys proto kampus o
vakarais pro langus pilantys saulę

ir tu niekada nesuprasi
ko
viskas baigiasi tašku ir
būtent šitaip
o juk galėtų užbaigti dar vienui
vienintele gaida neužrašyta
klausimu

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter