(mmm)

dar niekada troškimas palikt namus neatrodė toks ryškus ir apčiuopiamas. kad būčiau ten amžinai, ten niekada. ten kažkur, kur, gali būti, egzistuoja vieta, kurią galiu pavadint sava. telieka melstis, kad viskas ir toliau išnyks taip, kaip nyksta šią akimirką. ech...
viduje šitaip liūdna, lyg būčiau pametus kažkurią dalį savęs, tik dar nesuprasčiau, kurią. visas emocijas pakeitė rami ir apatiška veido išraiška, kuri tuo pačiu metu gali reikšt ir džiaugsmą, ir gal net dar kažką. taip tiesiog yra - kartojau šiandien. šimtui ir vienam žmogui.
džiaugiuosi dėl Aurimo ir Ritos - sėkmės jums abiems. viešpatėliau, sėkmės :)
džiaugiuosi net dėl savęs - galbūt mano kampe nuo šeštadienio apsigyvens elektrinis instrumentas :)

bet kažko trūksta. matyt, tai tiesiog žiemos laukimas. sumautas laukimas: kol mokytoja, kurios paniškai bijau, perskaitys mano eilėraščius. laukimas, kol pagaliau pami(r)šiu. laukimas, laukimas kažko geresnio, nei dabar. nors turiu viską, ko reikia. kažkuri mano sielos dalis nutrūkus, pamesta, dingusi kažkur toje erdvėje - pasaulyje, kuriame niekam neįdomios tavo bėdos ir nuodėmės.

ir man skaudu ne dėl to, dėl ko turėtų skaudėt. visgi, taisau kažkada savo iškeltą teoriją, jog vienatvė būna dvejopa: susikurta paties arba sukurta kitų. kartais vienatvė ateina savaime. prieš ją nepakovosi - taip tiesiog yra.
ir šiuo atvėju tarp meilės ir vienatvės rašau lygybės ženklą.

na tai kas - širdis skylėta
vėl kviečiu jausmus į vidų

Komentarai

ens sakė…
jei kas ir magiška, tai tik Razausko "Burtininke" :)
ačiū Tau.

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter