šiuo metų laiku mano saulės kabo kažkur virš galvos, bet dar ne nesvarumo būsenoj.
leidžiu joms leistis ir kilti - juk kažkada turi išaušti naktis ir nusileist rytas.
segtukai plaukuose pritvinkę keisto ir vaikyste atsiduodančio nuoširdumo -
gal todėl, jog nemoku suaugt, ir suvokt, kas gi ta kosmogonija.
eeeeeech.. :)
Justas Tetrelis
lengvos rankos - tokios lengvos.
kas, kad jau nebe. kas, kad jau nelaksto.
saulės išdeginti antspaudai nusitrynė nuo pagalvėlių, ir dabar aš -
beraštė.
iškeliu rankas lyg sparnus ir pakylu -
visos sauls nukrenta, lieku tik aš ir netikra mėlyna spalvų raizgalynė.
nesugebu pasiklyst. niekada, matyt, ir nesugebėjau.
vidurio vakarai - suku į priešingą pusę -
kas, kad visi sapnai tik ten.
atsiveria, ir į širdį susemiu vandenyną -
vargšai įsimylėjeliai.
matyt, kitas taikinys - mėnesiena.
leidžiu joms leistis ir kilti - juk kažkada turi išaušti naktis ir nusileist rytas.
segtukai plaukuose pritvinkę keisto ir vaikyste atsiduodančio nuoširdumo -
gal todėl, jog nemoku suaugt, ir suvokt, kas gi ta kosmogonija.
eeeeeech.. :)
Justas Tetrelis
lengvos rankos - tokios lengvos.
kas, kad jau nebe. kas, kad jau nelaksto.
saulės išdeginti antspaudai nusitrynė nuo pagalvėlių, ir dabar aš -
beraštė.
iškeliu rankas lyg sparnus ir pakylu -
visos sauls nukrenta, lieku tik aš ir netikra mėlyna spalvų raizgalynė.
nesugebu pasiklyst. niekada, matyt, ir nesugebėjau.
vidurio vakarai - suku į priešingą pusę -
kas, kad visi sapnai tik ten.
atsiveria, ir į širdį susemiu vandenyną -
vargšai įsimylėjeliai.
matyt, kitas taikinys - mėnesiena.
Komentarai