liūdnojo vaizdo riteriai

dabar man norisi, kad kas nors plauktų kartu.
tik tų plaukikų nėra. nė vieno.
jie užmigo lyg boružės prasidėjus žiemai.
o jei pajudinčiau, imtų kraujuoti.

dar liko laiko. laiko dar liko.
jaučiuosi lyg praradusi velniškai svarbią savo savasties dalį.
o be jos toliau - nė žingsnio.

šiandien prisiminiau, kaip būdama maža stalčiuje po televizoriumi augindavau pupas. jos būdavo mano avių banda, mano laukiniai žirgai, vištų pulkelis ar drugelių spiečius. taip buvo daug geriau, negu žiūrėt į ekraną, kur šaudo, gaudo ir sprogdina. ir dabar tebėra.

šypsokitės nuo pat pusryčių ligi pietų, nuo pietų lig vakarienės, šypsokitės miegodami bei kvėpuodami, šypsokitės mirdami ir keldamiesi, šypsokitės valgydami bei klausydamiesi, atsimerkę ir užsimerkę. šypsokitės, šypsokitės, šypsokitės. šypsena yra vienintelis būdas.

vienintelis būdas praskaidrinantis dieną ir neprisidedantis prie globalinio atšilimo.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter