because i want you

vieną dieną tūpteli ir supranti, jog tau nebeliko nieko. visiškai, absoliučiai - nė menkiausio dalyko, visur tik tas niekas. žvaigždės tos pačios, sniegas, lietūs, vanduo, net žemė visur ta pati, o rankose dažniau nei tušinuką laikai, gniaužai bei apžiūrinėji nieką, virtusį tavo amžinu draugu. tiek sieloj, tiek kūne. jis gali keist pavidalus ir vaidentis tyliais vakarais, kai, atrodo, kiekvieną akimirką gali nugrimzti į savo nešventintus sapnus bei dar kažką, kas slypi už jų. kaip pasakytų žmonės iš X-failų: anapus.

Frenkas tyli. nebepamenu, kada paskutinį kartą su juo kalbėjau. nebepamenu, kada iš viso su kažkuo tikrai kalbėjau - vis tos apsimestinės mandagumo frazės... noriu, kad jis grįžtų. noriu tikėt, kad tada viskas vėl pasikeistų. tuomet greičiausiai nebereikėtų kristi iki pat dugno vien todėl, jog bijai būti vienišas. toks vienišas, koks tik gali būt.

aš galiu džiaugtis, jog šiuo metu viskas puiku. galiu tikėti. tačiau viską užgožia klaikus nenorėsys. ne, ne nenoras, o nenoresys. užtenka tupėti savo žodžiuose. prasikalk kaip kiaušinis.
noriu, velniškai noriu tikėt, jog Frenkas grįš. tik nežinau, ar galiu.

ooo taaaip.
ir dabar jau nieko.
kas, kad šitaip.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter