goodbye blue sky
keista diena. pavargau nuo neaiškių tobulumo formų. noriu rangytis ir šaukt lyg priminta žolėj gyvatė, nebesugebanti pakelti galvos. tai verkiu, tai juokiuosi, tai tuštėju viduje matydama ilgus pirštus, vis skrodžiančius orą ten, kur turėtų būti šachmatų lenta. tada jie visi pabyra lyg pupos iš pasakų medžio, ir aš krentu per tamsą. ir noriu tikėt, jog kažkada prikrisiu kažką daugiau, nei vien tik ji.
baltai dažausi veidą, piešiu akis. šiandien mimai - bereikšmiai, neverkiantys, nebesijuokiantys, visiškai priešingi tai būsenai, kurioje tupiu šiuo metu. mimai negali niūniuot love will tear us apart. tik baltos pirštinės, ir rytoj aštuntą ryto užteptas grimas.
trečia para nesudedu bluosto, tad veidas išbalęs ir be pudros.
parfūmo! daugiau parfūmo uostykime!
ir liejasi miltai iš baltų degtukų dėžučių....
paguoda tokia, jog, kaip Rita pasakytų, žmogus - ne pilkoji žąsis, ir jo įpročius įmanoma pakeisti. paguoda tokia, jog tada, kai pamojavau gitaros pamokoms ranka, stovėjau nejudėdama gal pusvalandį vidury šaligatvio, ir žiaukčiojau ašarom ir pasišlykštėjimu pačia savim.
tad galiu daryt išvadą, jog esu pavargusi, liūdna, rami, nervinga, trykštanti džiaugsmu ir depresija, kvėpuojanti ir alpstanti, pradedanti vegetarė nepropaguojanti becukrio gyvenimo būdo. mano svoris žaibiškai krinta, o naktimis net pradedu šnekėtis su mėnuliu, nes jei to nedaryčiau, mane prismaugtų vienatvė. Frenkas kažkur dingo, ir dabar tik jis, žvelgdamas į išbalusį savo atspindį, gal ne vandenyje, bet marguliuojančiame šviesų tvenkiny gali mastyt, kas ir ir kaip.
Look mummy, there's an aeroplane up in the sky
baltai dažausi veidą, piešiu akis. šiandien mimai - bereikšmiai, neverkiantys, nebesijuokiantys, visiškai priešingi tai būsenai, kurioje tupiu šiuo metu. mimai negali niūniuot love will tear us apart. tik baltos pirštinės, ir rytoj aštuntą ryto užteptas grimas.
trečia para nesudedu bluosto, tad veidas išbalęs ir be pudros.
parfūmo! daugiau parfūmo uostykime!
ir liejasi miltai iš baltų degtukų dėžučių....
paguoda tokia, jog, kaip Rita pasakytų, žmogus - ne pilkoji žąsis, ir jo įpročius įmanoma pakeisti. paguoda tokia, jog tada, kai pamojavau gitaros pamokoms ranka, stovėjau nejudėdama gal pusvalandį vidury šaligatvio, ir žiaukčiojau ašarom ir pasišlykštėjimu pačia savim.
tad galiu daryt išvadą, jog esu pavargusi, liūdna, rami, nervinga, trykštanti džiaugsmu ir depresija, kvėpuojanti ir alpstanti, pradedanti vegetarė nepropaguojanti becukrio gyvenimo būdo. mano svoris žaibiškai krinta, o naktimis net pradedu šnekėtis su mėnuliu, nes jei to nedaryčiau, mane prismaugtų vienatvė. Frenkas kažkur dingo, ir dabar tik jis, žvelgdamas į išbalusį savo atspindį, gal ne vandenyje, bet marguliuojančiame šviesų tvenkiny gali mastyt, kas ir ir kaip.
Look mummy, there's an aeroplane up in the sky
Komentarai