i've lost control

o jeigu būčiau šiandien pabėgus. jeigu būčiau spjovus. jei nebūčiau sakius hey you ir niūniavus pink floyd kurie mane šįmet apsėdę. jei nebūčiau atsibudus, viskas gal būtų buvę kitaip. jei tikybos mokytoja nebūtų kalbėjusi apie erotiką ir celibatą, jei eilinį kartą nebūčiau visko sušikusi. jei tylėčiau, jei būčiau tuštesnė nei tuščia. jei nebūčiau ėmusi tikėt, kad gal būtent dabar aš keičiuosi. kaip vikšras supuosi į kokoną ir bandau tapti kažkuo daugiau, nei vien tik vikšru. vis dar kyla klausimas, kuo? ogi vikšru su sparnais.
nors kuo toliau galvoju, tuo labiau ima baimė, kad gal aš visai ne į kokoną vyniojuos. gal mane vynioja į lipnias siūliškas seiles kokia nors juodoji našlė, užmigdo, numarina miegu, po kurio jau nebenutirps sniegas ir visi mano pavasariai baigsis. baigsis klajonės rytais tuščiomis gatvėmis, bemiegės naktys ir ką tik vėl prasidėjusi klaiki nemiga, kuri man atveria širdį ir amfibijos plaučių gelmę tam antram, naktiniam, kvėptelėjimui.
nebegaliu klausyti bitlų. nebegaliu suregzti nė vienos prasmingos minties ar eilutės, ir jūs tai jaučiat. o man, žinant, kad ir jūs tai žinot, dar baisiau. bijau, kad dingsiu. išnyksiu. basta. krachas. prarandu kontrolę. papurtykit, įgnybkit, pasakykit, kad sapnuoju, ir aš apsikabinsiu jus ir lėptelsiu, kad myliu.

ir net jei šianakt per dūmų debesis nesimatys mėnulio, kvėpuosiu tamsa ir apokalipsės aromatu. skalsu.
šventa.
pasirodo, net ir tamsa gali būt šilta.