kiekvienas pa
sėdžiu.
geriu arbatą.
klausau, kaip Sex Pistols dainuoja "My Way".
naujos traumos.
realybė šiaip galėtų būti ir netikra. retkarčiais.
paskatinta Dharmos Valkatos ėmiau galvoti, ką būtinai nuveiksiu pavasarį.
greičiausiai tik įnešiu indėlį į stiklainį, ant kurio puikuojasi užrašas "susigadink gyvenimą iki dvidešimties". jis jau puspilnis nuo visko, ką į jį kroviau iki šiol. kuo toliau, tuo labiau man maga trauktis iš čia. maga skaityt daug knygų, mest mokyklą bei vairavimo kursus. kam, po galais, man tai. kai mečiau ir gitarą tikėjau, kad dar grosiu. o dabar kažkaip per skaudu. skauda. tik nežinau, kokio velnio.
čia, matyt, koja kalta. vakar eidama į mokyklą suklupau ir pasitempiau raiščius. tačiau atkentėjau savo keistą makabrišką dabartį - sulaukiau spektaklio ir kažkaip, jos nelankstydama, atvaidinau gražių ir grakštų beveidį mimą. net sesuo atėjusi pažiūrėti sakė, jo viskas buvo gerai ir nieko nesijautė. ir niekas kitas nenumanė, kas man. blogiausia buvo tai, jog po visko vargiai begalėjau paeiti.
galva pilna Minties, prisiminimų, laukimo, vasaros, pavasario, kažko. vėl prieš akis švysčioja dvejetas vyriškių, iš kurių pirmasis nušveičia šachmatus, o antrasis laimi rankų lenkimą. o tas, Jis, trečiasis, dėsto įstabius dalykus. ir aš stebiuosi, kaip Ji galėjo neverkti iš tikrųjų, kai aš, sėdėdama savo kampe, virpėjau nuo nesamo vėjo gūsių. visi jie - tyri, auksinėmis taurėmis padabinti veikėjai, rytais lakantys kavą ir laukiantys tos akimirkos, kai reiks pakilti nuo stalo. kai reiks išeiti pakelta galva, savimi pasitikinčio dievo eisena.
vakar prieš viską grojau Gary Jules "Mad World". ir atrodė, kad viskas kažkaip kitaip. slaidosi, mirga. kad rankos nutiprs ir skaudės, kaip koja, kaip širdis. kaip visata, šiuo metu man gulint ir žvelgiant pro langą į dangų plėšianti iš krūtinės šaltą mano jausmą. kad žvilgsniai niekada nesibaigs. kad numirsiu juos gaudydama ir šypsodamasi visiems tiems, kurie man niekada nebuvo draugai, nors taip ir galvojo. o taip norėtųsi, kad būtų. nors vienas.
tom mcrae - summer of john wayne
p.s. kaip vokiečiai sako, "Die Welt ist Traum".
taip. pasaulis yra trauma.
geriu arbatą.
klausau, kaip Sex Pistols dainuoja "My Way".
naujos traumos.
realybė šiaip galėtų būti ir netikra. retkarčiais.
paskatinta Dharmos Valkatos ėmiau galvoti, ką būtinai nuveiksiu pavasarį.
greičiausiai tik įnešiu indėlį į stiklainį, ant kurio puikuojasi užrašas "susigadink gyvenimą iki dvidešimties". jis jau puspilnis nuo visko, ką į jį kroviau iki šiol. kuo toliau, tuo labiau man maga trauktis iš čia. maga skaityt daug knygų, mest mokyklą bei vairavimo kursus. kam, po galais, man tai. kai mečiau ir gitarą tikėjau, kad dar grosiu. o dabar kažkaip per skaudu. skauda. tik nežinau, kokio velnio.
čia, matyt, koja kalta. vakar eidama į mokyklą suklupau ir pasitempiau raiščius. tačiau atkentėjau savo keistą makabrišką dabartį - sulaukiau spektaklio ir kažkaip, jos nelankstydama, atvaidinau gražių ir grakštų beveidį mimą. net sesuo atėjusi pažiūrėti sakė, jo viskas buvo gerai ir nieko nesijautė. ir niekas kitas nenumanė, kas man. blogiausia buvo tai, jog po visko vargiai begalėjau paeiti.
galva pilna Minties, prisiminimų, laukimo, vasaros, pavasario, kažko. vėl prieš akis švysčioja dvejetas vyriškių, iš kurių pirmasis nušveičia šachmatus, o antrasis laimi rankų lenkimą. o tas, Jis, trečiasis, dėsto įstabius dalykus. ir aš stebiuosi, kaip Ji galėjo neverkti iš tikrųjų, kai aš, sėdėdama savo kampe, virpėjau nuo nesamo vėjo gūsių. visi jie - tyri, auksinėmis taurėmis padabinti veikėjai, rytais lakantys kavą ir laukiantys tos akimirkos, kai reiks pakilti nuo stalo. kai reiks išeiti pakelta galva, savimi pasitikinčio dievo eisena.
vakar prieš viską grojau Gary Jules "Mad World". ir atrodė, kad viskas kažkaip kitaip. slaidosi, mirga. kad rankos nutiprs ir skaudės, kaip koja, kaip širdis. kaip visata, šiuo metu man gulint ir žvelgiant pro langą į dangų plėšianti iš krūtinės šaltą mano jausmą. kad žvilgsniai niekada nesibaigs. kad numirsiu juos gaudydama ir šypsodamasi visiems tiems, kurie man niekada nebuvo draugai, nors taip ir galvojo. o taip norėtųsi, kad būtų. nors vienas.
tom mcrae - summer of john wayne
p.s. kaip vokiečiai sako, "Die Welt ist Traum".
taip. pasaulis yra trauma.
Komentarai
ir wow, aš irgi vakar grojau Mad World
jėė. nejuntama telepatija :D