jė

kątik perėjau mamos paliktą man saugoti fermą. kad niekas nenudvėstų.
kaip rašė Jurga: "gyvenimas susideda iš dviejų stadijų - jaunystė ir daržas".
maniškei jau prasidėjo antroji.

norisi nustumti visus, netgi tuos, kurie nori padėti.
norisi įskaudinti visus iki vieno. pamiršt.
bet žinau, kad rytoj sėsiu rašyt daugybės pamirštų laiškų.
žinau, kad šalia savęs šią akimirką turiu medžiu kvepiančią katę ir seserį, kuri bijo tamsos, ir kurią myliu.
pasirodo, vis dėlto myliu.
ir kažką pirmame aukšte.
ir dešimtį tų, kurie nemėgsta pink floyd ir atsisakė meluodami atsigrūsti.
ir aš pyktelėjau.
dėl atviro rato, dėl melo, dėl visko, kas yra lig šiol nutikę ir dėl ko turėjau pykti.
matyt, buvo pats laikas pradėt.
nes šiandien labai aiškiai pajutau, kad kraustausi.
po galais, taip aiškiai.

daug suprasta, daug nutylėta.
užtenka tos tylos.
visgi, rainos katės tesugeba mylėt platoniškai.