i cant take my eyes of you. closer. closer. closer. [pasikarkit visi, lia lia lia....]

were not the stones
no one likes us
and we dont care!

so so so so so
mintyse skaičiuoju akimirkas iki
tos minutės kai jie vėl pasirodys
prie šitų namų durų,
kai vėl kalbės kažką keisto ir
niūniuos easily
o aš tik šypsosiuosi
ir kalbėsiu kažką
sau pačiai įrodinėdama
kad viskas liks taip kaip yra ir
viduj tikėsiuos kad visgi ne

ir vakar verkiau šnibždėdama gyvus
aš nepastebėjau kaip tu gerai varuoji
ir tu esi, ir šito gana
lyg pirmą kartą girdėtus

nes jau nebegaliu atittraukt nuo tavęs akių
jau nebe

naktis

ir lūpinė armonikėlė

ir paskutinis traukinys

ir niekados 

taip nemylėjau

mylėjau

vėjas

ir naktis

[A.M.]

matyt, visa jūra lyg milžiniškas kalnas ant mano delno. matyt vėl eisiu peržiūrėti closer. vis arčiau negu arti. kasdien sieloj švinta tylus pavasaris ir aš šypsausi, lyg mano dievas būtų nusileidęs iš pačio dangaus ir įdėjęs į saują man lašą kažko daugiau, nei vien tik rasa. nei vien tik keistas ir niekad nesibaigiantis laukimas ir atsakymų be klausimo ieškojimas. 

o ir kas man. o ir kas gi visems. kas kažkam iš tos milžiniškos upės paviršiaus mums virš galvos? kažkada mačiau joje plaukiant plunksną. o kas, jei mes visi gyvenam viename, milžiniškame lietaus laše, ir dabar esam tik mažytė kito pasaulio upės dalis? tądien virš mano gslvos praplaukė ji. ir supratau, kad gal visgi reiktų liautis visą laiką bijot. gal ir aš esu šiek tiek daugiau nei mėsos už 19.99 gabalas. nes juk kvėpuoju. ir dar niekada ankščiau nenorėjau skristi taip toli. tik tiek, kad neturiu kur skrist.

bet rasiu. žinau, kad rasiu. 

užčiaupkit mūzas

[nes vietoj sparnų į užpakalį daužos faniera]