hypromeloza-p (arba kaip išrasti saules iš stalo kojų)
štai jau visų sielos išrudenėjo. galutinai.
kaip pasakytų mano Bedievis Šypsenos Karvedys, žvėrys lėtai pasipuošia auksiniais kailiais ir tyliai slenka iš Miesto.
nes tai mes žvėrys
ir tai mes kailiai
štai dvejetas dešinių kojų ropoja per stiklą. ir aš nenoriu, kad ši vasara baigtųsi, kad nors jau rudeniui (į)kvepiant neateitų kalėdos. nes (ne)vėžyje ims rastis vis mažiau ančių, nes orai vis šals, o manęs lyg įsikibusi laikysis raudona mintis, kad jau jau jau jau reikia imti bijoti ar tik mokytis laikus ar datas, bet tik ne lietuvių kalbą.
štai saulė ir bokštas kišenėj, o aš šypsausi postringaudama jums apie stogus ir natas kurias gal dar tik išgrosiu vagodama grifą bemieliais pirštukais ištepliotais dažais. nes štai kojinėse jau negrįžtamai apsigyveno ruduo, kurio laukdama nebenoriu įsileisti.
kaip pasakytų mano Bedievis Šypsenos Karvedys, žvėrys lėtai pasipuošia auksiniais kailiais ir tyliai slenka iš Miesto.
nes tai mes žvėrys
ir tai mes kailiai
štai dvejetas dešinių kojų ropoja per stiklą. ir aš nenoriu, kad ši vasara baigtųsi, kad nors jau rudeniui (į)kvepiant neateitų kalėdos. nes (ne)vėžyje ims rastis vis mažiau ančių, nes orai vis šals, o manęs lyg įsikibusi laikysis raudona mintis, kad jau jau jau jau reikia imti bijoti ar tik mokytis laikus ar datas, bet tik ne lietuvių kalbą.
štai saulė ir bokštas kišenėj, o aš šypsausi postringaudama jums apie stogus ir natas kurias gal dar tik išgrosiu vagodama grifą bemieliais pirštukais ištepliotais dažais. nes štai kojinėse jau negrįžtamai apsigyveno ruduo, kurio laukdama nebenoriu įsileisti.
Komentarai