siela galutinai sulaukėjo rudeniniame chaose.
nenoriu nieko matyt, tik saules skriejančias man aplink galvą.
tenoriu rašyti laiškus ir eilėraščius ketvirtą valandą ryto arba kai nesimiega
po pažastimi pasikišus kavos ar arbatos branduolėlį
o dabar nenoriu nieko matyti

nes sieloj per daug purpuro kad būtų tuščia
ir per daug tuštumos
kad niekas virstų šiuo tuo daugiau nei pats savim

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter