tai aš tava skruzdė parašiutu susisupus

jau ranka nepakyla atsakyt į laiškus ar tai raides ant balzgano veido. atrodo, taip arti, jog siekdama veido paragausiu ir pleiskanų.vis kartoti ir ryti tą lietų nuo gimimo vaduojantį. nuo vienatvės saugo jei neturit draugo nuosavas šuva. pašto blakėmis į raudonų žibintų kvartalą, kas, kad ranka nupjauta.
jis sako, dainuoju tik liūdnai. jis sako lie to me takes less time, nors nei to nei to. juk būna tyla pritylėta. dabar jau aklinai. įkraunu bateriją. judu toliau.
neneigiu, tik sąpalioju.
nelaukiu, laukdama neiškalbu.


aah, and so what.
tik kad baimė vis dažniau sukausto. nors dar visi metai.
metai.
o aš jau drebuliuoju.

einu šypsotis liūčiai.
jau neikas nestabdo.
nei.sienos.nei.kūnas.

gaila, kad kartais dvasia atsisako.
nors ir neklausiu. liepiu. tik taip. tik dabar. kalbėk. juk tai aš bežodė banshee į plaukus įsivėlusiomis natomis sapnuojuos lyg tai degantis miestas, lyg tai byrantys lapai. išsispausk dantų pastos, neužkasi, neišvarysi. liečiu veidu tavo pleiskanas.
tik tokiu artumu sielos begali šnekėtis.