alliwant

trys, trys, viens du trys

ak, dievinu rudeninį lietų. o sieloj tai šviesu, tai tamsu - per dieną tūkstantį ir dvidešimt tris kartus nusileidžia saulė ir pakyla į šiuo metų laiku Europoje nebūdingą zenitą. pykšt pokšt - pingviniškai geriant latte ir kalbant apie dievus ir teatrą, tylint ilgais numindytais vakarais, retkarčiais nusišypsant ir pasakant "gražus megztinis" galima labai daug. ak, mylėti, mylėti žmones, iki kaulų smegenų, net jei ir skaudančiai, mylėti.
pykšt pokšt - varnėnų stogai

kažkada kažką kažkam
vat imsiu ir parašysiu
gražaus kažką tokio
neištylėdama
neišmylėdama
tiesiai nuo 
palangės į 
negertą kavą į
literatų gatvę į 
tavo širdies plaukus
iš savo stoguotų 
varnėnų rasodama

ak, tik mintys, mintys. apie varnėnus, ir latte, ir laukiančius vakarus, ir dvejetą likusių kadrų kuriuose noriu matyti tik savo mylimuosius.
visus iki vieno.

pirmą kartą išgirsti Balsą. imti ir nudžiugti šitaip iš karto. ak, ak, ak. aikčiosiu, nemiegosiu naktim, mano miela.
geriausia būtų lyg ir baigti, tačiau kartais po ilgų ir tamsių ligos minučių, kai nesugebi pasiekti vaistų nuo palangės ar tik savo kojų imi ir prašvinti. lyg koks satelitas. lyg visos saulės kartu.
šviečiu. šviečiu.
mėlynom lyg ne Kurt'o akim.
shine
       shine
              shine on