the youth

mes pradedam keistis. kartu. kartu. 
atskiromis detalėmis. kartu, vis susižvelgdami kartą į pasitaikančią tylą.
vienas, du trys - aš buvau prancūzė šiandien, per septintąją.
keturi, keturi, būčiau šokusi valsą, jei tik kas būtų pakvietęs.
būčiau užsimerkusi ir išrėkusi iš savo kūno bežodiškai lendančias gyvates, nes muzika taip daro.
nes jau einu dar nebūvotomis Paryžiaus gatvėmis.
žinau kiekvieną akmenį ir gatvės muzikantų atodūsius.
imuosi Bložės tyliai murmėdama savajį vėl atmintą merci. 
merci, už viską.
merci, merci, merci už neperžiūrėtas eiles.
merci, už tai, kad jau.



o ir merci pasikeitęs.
nes imu keistis.
gal į paryžietišką moterį baltu veidu, raudonom lūpom ir akim.
gal tik į per daug aistringą ir romantišką vabalą ant baigiančių išvasarėti kojų. ir plaukų.
man patinka kitų plaukai. ak, galėčiau glostinėti juos per naktis, per dienas, jei tik galėčiau.
nes jie kaip žolė, kaip mintys - žali.
ak...
ne, daugiau jokių ak. 
nes keičiuosi. viena ar kartu.
mintimis glostau nepasiekiamus plaukus.
perbraukiu šaltais pirštais per smilgas.
taip dar niekad nebūta.
atrodo, kad nuo gręžiančio žvilgsnio kitų makaulėse galėtu atsirasti baltos skylės. jie galėtų kraujuoti džiaugsmu ar septynetu motinų, kurios išskrenda su pirmaisiais balandžiais. tiesiai nuo stogų, kai tik aikštėje papilama grūdų sauja. nes ir balandžiai keičiasi. ne su stiklais akyse, kaip kartais keičiasi žmonės. kartu.

merci, kad jūs dar čia.
kartu.
kartu.
kartu kartais žengiat nebūtomis Paryžiaus aveniu
pasisukat menamu valso žingsniu.
ak, kodėl niekada neišdrįstu pakviesti sielų šokiui.

kad ir tik ištiesta ranka, kad ir nežodiškai...