i could have lied

 nes, ak, galėjau meluoti. jau dabar jau dabar jau dabar

turiu juodą kvailą kepurę, ir po ja man namai. namai. namai. gal ne vieninteliai.

nes štai, ak, jis tapo, jis tapo. 

o man kojų pirštai vėl ima šilti nuo šviežių mėtų, nuo rudeniu kvepiančių plaukų ar nuo vėl nugrotų pirštų. ak, gera, kad judu toliau.

nes štai, ak, jis tapo, jis tapo. 

aš būčiau paprašiusi dar laiko, bent akimirkos.

bet juk laiko į rankas nepaimsi.

paguoda tokia, kad jis tapo. 

kad šypteli retkarčiais.

iš po žalio megztinio rankovių, kad ir rudenėjančiu lietumi suteptų.

nes, ak, ak, aš statau nebe getus, o tadž-mahalus.

delnai ir skruostai išraudę eilutėm "jis tapo, ak, ak, jis tapo" 

ir kodėl tai kartoju

                            na ir kas na ir kas na ir kas

štai ir nauja mantra.

štai ir naujai išgalvoti sapnai.

nes jis tapo.

iš po žalio megztinio rudeniu ar tai lietum

alsuodamas.