šypsausi ir žvelgiu pro menamą langą į žmogų.
ir, - ak ak ak ak - skamba keista muzika.
ir aš šypsausi ir rezgu tinklus apie ateitį.
apie tai, kaip kiekvieną sekmadienį lyjant grosime prie eifelio bokšto nuvarvėjusiu grimu.
apie tai, jog mūsų namas turės langines ir jo viduje sklandys šiltas vėjas, perpučiantis sielas.
apačioje bus kepykla, kur mes kas rytą bėgsime šviežio pieno bei šiltų bandelių.
ir rašysim dainas, ir vaikščiosim basomis...

nes viskas, ką šią akimirką turiu iš tikrųjų - keista laimė, kurios net nėra.
nes jau aiškiau, jau ramiau žingsniuoju. kas, kad praradusi. kas, kad jau vėl kvėpuojanti gyvybe.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter