birit birit

aš neturiu namų, nei pavėsio.
greičiausiai tik keletą laiškų, kuriuos turėčiau parašyt.
bet nebėra kam. viskas nutolę. nutilę.

tyliu ir aš.

ak, juk ne. gimdau žodžius dainuojant vakarams.
pro langą įlekia varnėnai, sutupia galvoj.
ir čiauška. barasi. juokiasi neprotinga, pasimetus galva.
ir pagalvoju, jog laukiu kalėdų.
ne, ne šventės. dvasios kalėdų.


tada atsistoju ant saulės nuoga ir dainuoju.
ir niekas nežiūri pro vos vos praskleistų užuolaidų plyšius.
kartoju visiems aplinkiniams "nieko"
ir šitaip gera gera, kad - nieko.
kai viskas baigėsi, tu vėl pradėjai žingsniuoti šalia.
išbalusiom odom pats virš savęs pakabintas.
nenoriu kartot šimtąkart to, kas ir taip pasakyta. 
nors tu gal ir neišgirdai.
gal jūs visi
neišgirdot.