wonderwall

vis dar galvoju, jog gyvenimas per sunkus nieko nerandančiai.
šįvakar thangka. 
užsidengiu galvą peteliške.
tyliai dainuoju atklydusią wonderwall, ir suprantu, jog paskutinį kartą tai dariau kažkada vasarop. idomu, ar kitą vasarą vis dar niūniuosiu, ar dainuosiu, ar ar ar ar ar..
thangka
thangka 
thangka

rašau jums ją čia, nors, sakiau, to niekada nedarysiu.
taip pat tyliai laukiu Kalėdų.
taip pat pradedu taupytis RHCP koncertui Lietuvoj.
ak, jei tik būčiau kažkas kitas.. jei tik būčiau.. 



pridenk mano veidą
kaip tibeto išminčius
pridengia dievų iškankintas akis
pridenk, kad rytoj
vėl galėtum nuimt šitą audeklą
nuo būties
nuo paveikslo
kad aš vėl praregėčiau
gyvybei ir dvasiniam skurdui
kad vėl būčiau skaidrus
kaip kad tu
o neegzistuojantis
mano mylimiausiasis
dieve

(norėčiau patekti į dangų už meilę
už šitą niekada nesibaigiantį
artimo jausmą
už šitą nepaliaujantį tęstis
nežemiškos lemties
laukimą)

G.V. 
'11'11'20

Komentarai

3 sakė…
Tiesiog negaliu atsispriti tavo blogo saturnams! ir šiaip manau, kad esi geras žmogus. ir mąstyti kažkaip blaiviai sugebi. (čia atsimušimas į mano negalias)
ens sakė…
aš nesu geras žmogus.
esu geras melagis, kuris atrodo kaip geras žmogus. o mano blaivumas išnyksta kaskart, kai vos vos atleidžiu rankas už nugaros laikančius dirželius.
Kormokodranas sakė…
atrodo, kad žinau tą jausmą, kai pasižadi nerašyt kažko čia, o parašai. Aš tuomet jaučiuosi išdavus pati save...

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter