nepakeldama galvos dar klausiu - ar greitai? kada? čiupinėju galvutę laukdama teksto. šimtąkart pakartojau, kad neturėčiau to laukt. kad neturėčiau kažko tikėtis.
negerai, pasakytum. žinau. šimtąkart po šimtą pakartojau sau tai. ir ką. nepadeda.
blaškytis kažkur tarp purvinų ligoninės lovų ir savo minties.
nelinkėčiau to net ir Kalkauskui, kuris perspėjo mane vos įžengus į teatrą - neik į šitą pragarą, neik.
o aš vistiek. rasiu vietos.
nes jei neigsi tai, būsi pats kaltas.
tarp nykščio ir smaližiaus turiu baltą balandį, keistos dalininkės nupaišytą juodu tušinuku.
jis skrenda man judinant bet kurį raumenėlį.
nes jums tokių nereikia, jums tokių negaila.
visos durys uždarytos, paskutines varsto vėjas ar keisti pirštai ant nemiegančio kelio. mano pačios. mažulyčio, kaulėto kelio.
idomumo dėlei.
idomumo dėlei atlapoju langus, uždegu šviesą, baltos užuolaidos skraido po sienas, vis lyžtelėdamos keistus, makabriškus jų kampus.
tad gal arbatos?
negerai, pasakytum. žinau. šimtąkart po šimtą pakartojau sau tai. ir ką. nepadeda.
blaškytis kažkur tarp purvinų ligoninės lovų ir savo minties.
nelinkėčiau to net ir Kalkauskui, kuris perspėjo mane vos įžengus į teatrą - neik į šitą pragarą, neik.
o aš vistiek. rasiu vietos.
nes jei neigsi tai, būsi pats kaltas.
tarp nykščio ir smaližiaus turiu baltą balandį, keistos dalininkės nupaišytą juodu tušinuku.
jis skrenda man judinant bet kurį raumenėlį.
nes jums tokių nereikia, jums tokių negaila.
visos durys uždarytos, paskutines varsto vėjas ar keisti pirštai ant nemiegančio kelio. mano pačios. mažulyčio, kaulėto kelio.
idomumo dėlei.
idomumo dėlei atlapoju langus, uždegu šviesą, baltos užuolaidos skraido po sienas, vis lyžtelėdamos keistus, makabriškus jų kampus.
tad gal arbatos?
Komentarai