aš rezonuojama.
kiekvienas garsas gali peštis su varnėnais ant stogo. su mano siela skriejančia tenai, kur manęs pačios dar neblabai būta. miegok, miegok, miegok ant mano peties. tiesiog. man jau nieko nereikia.

patinka, kai svetima virtuvė kvepia agurkais ir šviežiais virtais ryžiais. patinka, kai nesu. nes, viešpatie, jei tik kada nors būčiau, greičiausiai išprotėčiau. visa tiesa nuslysta paviršium. aš nuslystu šilkiniais moters apatinukais. aš nuslystu upe žemyn. ir jei visas gyvenimas būtent toks - tebūnie.

šį vakarą mes - keruakai. šį vakarą aš - kelyje. tyliai leidžiantis saulei klausydamiesi nešvankaus bop'o, apimančio mūsų lygumas ir kalnus, kramsnojam beskonį laukimą ir lyg rūkuose gulinčios karvės drėgnomis akimis. tylim. aš gi niekada nemokėjau. nieko nemokėjau.

meksika. miegok. meksika. visos tos mažapėdės, miniatiūrinės, aukso spalvos mergaitės pavėsyje. laukinis mambo. kažkas sieloje kirba, tik dar nežinau kas. kažkas krebžda prie lempos virš galvos. bijau pakelt akis, pasižiūrėt. todėl nieko nemoku. tik meksiką. šiąnakt tik meksiką ir begalinį jos akių liūdesį. mano pačios ilgumą, nusitęsiantį tolyn į viso pasaulio džiungles, į mano gyvybės galelius.

aš per dažnai geriu kavą. dar per dažniau geriu arbatą.
per dažnai ištyliu. tad gal užtenka. ne.



bet virš visko, man patinka tavo pirštų spragsėjimas į gitaros deck'ą.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter