bėgant daug kas paaiškėja.

pirmiausia paaiškėja, kad bėgti gera.
paskui, kad dūmas, lendantis iš tavo plaučių irgi geras.
ir daug skanesnis negu tas kitas.
dūmas.
{siela}


ir TADA,
kai nuo prakaito lengvai peršti akis,
kai kažkas nepataisomai duria į šoną
{varžtelis iškrito, perplėšė mėsą},
kai kažkur rytuose vis dar pateka saulė,
pajunti, kad sensti. nepaliaujamai.

ir paskui, kaip jau senas žmogus supranti, kad visas pasaulis, tą akimirką pilnas šerkšnu apsivėlusių žolių, yra laiškas. vienas, niekada nesibaigiantis, besikeičiantis, begalinis laiškas tau.

ir pagalvoji

o dieve, kaip gera.

{ir kai parašai tokius banalius žodžius
juos perskaitai ir dar kart pagalvoji
o dieve, koks aš vis dėlto kvailas,
koks absurdiškai, prakeiktai ribotas
savo žodžiuose ir jausmuose}

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter